„Šiandien buvo pokalbyje aptarta ir su „Frontex“ vadovu, kad mums tikrai reikės pagalbos, saugant Europos Sąjungos išorės sieną. Tam, kad sustiprinti savo parengtį ir turėti maksimalų pareigūnų skaičių. Tam, kad išvengti ir suvaldyti galimas provokacijas ar padidėjusius migrantų srautus, kas gali būti vienas iš scenarijų“, – pirmadienį po apsilankymo pasienyje kartu su „Frontex“ vykdomuoju direktoriumi Hansu Leijtensu žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
„Žinoma, šio renginio metu turėsime maksimalius Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir tarnybų pajėgumus. Bet dar geresniam pasirengimui mums reikės pagalbos ir iš „Frontex“, ir iš mūsų karių“, – akcentavo ji.
Ministrų kabineto narė pažymėjo, kad Aljanso vadovų suvažiavimo metu yra svarbu užtikrinti ir tinkamą bendradarbiavimą su Lenkija bei Latvija.
„Iš savo pusės, kas susiję su sienų apsauga, labai rimtai vertiname. Pirmiausiai pradėjome diskusijas su savo kaimynais – dėl vidinių Europos Sąjungos sienų apsaugos – su Lenkija ir su Latvija. Esame aptarę pagalbą pareigūnų lygmenyje“, – pasakojo ministrė.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje savo misiją tęsia 24 „Frontex“ pareigūnai. Iš viso per neteisėtos migracijos krizę Lietuvos pasieniečiams talkino net 722 „Frontex“ atstovai.
ELTA primena, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį. Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
