Į Brandono užmiesčio parką Safolko grafystėje neseniai nuvykęs A.Vengalis prisiminė laimingas dienas, kai su žmona Egle ir penkiais vaikais ten leisdavo laisvalaikį.
Vengaliai Brandone nuomojosi erdvų namą su kiemu. Vyresni vaikai, kurių vyriausiam buvo keturiolika metų, lankė mokyklą, o keturmečiai dvynukai į ją dar tik ruošėsi.
Reiklūs Brandono ugdymo įstaigų, kuriose mokosi ir britų atžalos, pedagogai neturėjo jokių priekaištų lietuviams dėl vaikų priežiūros ar mokymosi rezultatų.
Per devynerius metus, kuriuos praleido toje šalyje, Vengalių namuose niekada nesilankė nei socialiniai darbuotojai, nei policija.
E.Vengalienė iš Jungtinės Karalystės siųsdavo Lietuvoje gyvenančiai svainei Ingridai nuotraukas iš šeimos gyvenimo, gimtadienių. Jose įamžintos akimirkos, kaip laisvalaikiu vaikai linksmi dūkdavo su tėvu, kuris daug dirbo ir išlaikė gausią šeimą.
„Mano brolis Andrius – ramaus būdo. Eglė man sakydavo, kad gyvendama su juo jaučiasi saugi kaip už mūro sienos“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Vengalio sesuo Ingrida iš Rokiškio.
Bet šeimos laimė sugriuvo lemtingą 2021 metų balandžio 9-ąją, kai 35 metų E.Vengalienė netikėtai dingo iš namų.
Suskubęs ieškoti žmonos 46 metų A.Vengalis ją rado maždaug už dviejų kilometrų nuo namų esančio Brandono parko tvenkinyje, o ištraukęs bandė gaivinti.
Į įvykio vietą iškviesti medikai taip pat bandė padėti, bet nesėkmingai. Po kurio laiko ekspertai patvirtino, kad E.Vengalienė nuskendo.
Britų pareigūnai įvykio vietoje uždavė A.Vengaliui klausimų. Iš pradžių jie su lietuviu bendravo draugiškai, užjautė dėl netekties.
Bet netrukus viskas pakrypo kitaip – daugiavaikis tėvas buvo sulaikytas, uždarytas į areštinę. Ten laikytas net devynis mėnesius.
Nors britų pareigūnai dar neatskleidžia visų bylos duomenų, neatmestina, kad suinteresuoti asmenys galėjo specialiai tyrėjams piršti kuo blogesnę nuomonę apie A.Vengalį ir jo šeimos gyvenimą.
Viešai buvo paskleista žinia, kad jis nužudė žmoną, o žmonių prašoma aukoti lėšas jos laidotuvėms bei „našlaičiais likusiems vaikams“.
Praėjusių metų pradžioje tos šalies Karališkoji prokuratūra patvirtino: nėra jokių lietuvio kaltės įrodymų, o byloje surinkta medžiaga leidžia manyti, kad moteris galėjo turėti nediagnozuotų psichikos problemų.
Prieš A.Vengalį byla buvo nutraukta. Bet jo šeimos vargai nesibaigė.
Išėjęs į laisvę lietuvis patyrė naują skaudų smūgį – nerado vaikų, jie jam iki šiol negrąžinami.
Nukreipė į Lietuvos ambasadą
Nors areštinėje A.Vengalį aplankęs Jungtinės Karalystės vaiko teisių apsaugos atstovas buvo pažadėjęs, kad vaikai liks toje šalyje, o išėjęs į laisvę tėvas juos susigrąžins, viskas pakrypo kitaip.
Kai A.Vengalis ėmė aiškintis, kur dingo jo penki vaikai, britų pareigūnai nurodė kreiptis į Lietuvos ambasadą, kuri esą rengė jų išvežimą.
„Kreipiausi į Lietuvos ambasadą Londone, bet ten man pasakė, kad jie nieko nežino.
Tai kas yra atsakingas, kad mano vaikai buvo neteisėtai išvežti ir negrąžinami? Ar ir iš kitų šeimų, kurias ištinka nelaimės, skubama paimti vaikus ir juos išvežti?“ – stebėjosi A.Vengalis.
Kodėl Vengalių vaikai negrąžinami į šalį, kurioje nuolat gyveno, turėjo draugų, jaukius namus ir kur jų laukia tėvas?
Laikinieji globėjai jam pažėrė priekaištų, kad išėjęs į laisvę su vaikais nesusisiekė.
Tačiau A.Vengalis „Lietuvos rytui“ teigė, kad vaikai yra slepiami, o dabar atvykti į Lietuvą jam būtų rizikinga. Mat tam ruoštasi – buvo prikurpta melagingų skundų ir pažymų.
Pavyzdžiui, laikinasis globėjas suraitė pranešimą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kad gyvendami su tėvais Jungtinėje Karalystėje vaikai neva patyrė smurtą, nors nėra jokių to įrodymų.
Dar vienas pareiškimas, esą globėjas bijo A.Vengalio, buvo pateiktas ir mūsų šalies policijai.
Galėjo piktnaudžiauti galia
Vengalių vaikus itin skubėta išvežti iš Jungtinės Karalystės.
Kažkodėl nepalaukta, kol britų pareigūnai nustatys E.Vengalienės mirties priežastį, išsiaiškins daugiau tragedijos aplinkybių.
„Lietuvos ryto“ tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad prie Vengalių vaikų išvežimo reikšmingai prisidėjo Londone dirbantis Lietuvos policijos atašė L.Pernavas.
Buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras dabar atsakomybės kratosi: „Sprendimas dėl vaikų buvo priimtas Jungtinės Karalystės institucijų.“
Tačiau anksčiau L.Pernavas yra gyręsis, kad daug prie to prisidėjo pasinaudojęs pažintimis. Jis skubino institucijas kuo greičiau parengti dokumentus, reikalingus išvežimui.
Vengalių dvynukai turėjo toje šalyje išduotus gimimo liudijimus, kiti trys vaikai – asmens dokumentus, kurių galiojimo laikas buvo pasibaigęs.
„Lietuvos ryto“ kalbinti patyrę vaiko teisių apsaugos specialistai stebėjosi tokia skuba: Jungtinė Karalystė nėra ta šalis, kuri nepasirūpintų nelaimės ištiktos šeimos vaikais.
Atvirkščiai, ten gyventi vaikams yra gera, o jiems svarbiausi yra tėvai, bet ne laikinieji globėjai.
Specialistų teigimu, išvežus vaikus be tėvo leidimo galėjo būti pažeista Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
Jeigu pasitvirtintų, kad nebuvo laikomasi teisės aktų ir teisinių procedūrų, tai būtų traktuojama kaip vaikų vagystė.
Svaidėsi viešais komentarais
Policijos atašė L.Pernavas 2021 metais Lietuvos žiniasklaidai aktyviai komentavo emigrantų šeimą ištikusią tragediją.
Aukštas pareigūnas nepaisė, kad jo vieši komentarai gali pakenkti nepilnamečiams Vengalių vaikams, juos įbauginti.
L.Pernavas vartojo žodžius „nusikaltimas“ ir „nužudymas“, nors tai buvo tik viena įvykio versijų, o jį tyrusi Norfolko policija jos nebuvo patvirtinusi.
„Nužudymas yra vienas sunkiausių nusikaltimų ir bausmės už tokius nusikaltimus yra vienos sunkiausių. Be abejo, mes kalbame apie laisvės atėmimą“, – praėjus vos kelioms dienoms po tragedijos viešai dėstė L.Pernavas.
Aukštam pareigūnui tada antrino ir lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje atstovė Alvija Černiauskaitė: „Tai yra nužudymas.“
Šiuos du asmenis kalbinusi žiniasklaida tada paskelbė, kad E.Vengalienės vyras tapo budeliu.
Abu asmenys veikė išvien ir išvežant vaikus – A.Černiauskaitė esą suvedė institucijas, o L.Pernavas koordinavo veiksmus.
A.Černiauskaitė dar ir lydėjo svetimus vaikus į Lietuvą.
Lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje atstovė „Lietuvos rytui“ dabar teigė, kad „šios šeimos nepilnamečių vaikų teisinė apsauga ir jos užtikrinimas vyko Jungtinės Karalystės ir Lietuvos institucijų bendradarbiavimo pagrindu“.
Kitus klausimus ji pasiūlė užduoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Į šią tarnybą parodė ir Užsienio reikalų ministerija, kai „Lietuvos rytas“ nusiuntė klausimus Renatui Norkui, kuris tuo metu ėjo Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigas.
Skambino savo pažįstamiems
„Mes turėjome lygiai dvi savaites, kad tie vaikai būtų pargabenti į Lietuvą pas giminaičius. Buvo dvi superintensyvios savaitės. Kai kas buvo planuojama ne valandomis, o minutėmis.
Buvo susirašinėjimai ir pokalbiai tarp Jungtinės Karalystės, ir tau reikėjo atsakymo ne ryt, ne poryt, ne po mėnesio, o čia ir dabar. Ir tu skambini tiems vadovams, kuriuos aš pažįstu. Piktnaudžiavau, bet gerąja prasme“, – vienoje LNK televizijos laidų, kuri buvo transliuojama 2021 metų gruodžio 28 dieną, operacijos detales atskleidė L.Pernavas.
Įtakingas pareigūnas panašiai kalbėjo ir kitai žiniasklaidai.
Pavyzdžiui, portalui lrt.lt tų metų gegužės mėnesį Lietuvos policijos atašė pripažino, kad jam ir visai Lietuvos policijai „tokie dalykai nėra kasdieniai, tokios praktikos daug neturime. Viskas vyko nerealiai greitai“.
L.Pernavo teigimu, jeigu per dvi savaites nebūtų pavykę įvykdyti visų procedūrų, „procesas galėjo užsitęsti iki metų“.
Policija kvotė ir seserį
A.Vengalis įsitikinęs, kad jo neteisėtai išvežti vaikai yra reikalingi giminaičiams dėl išmokų už globą. Esą todėl jie yra negrąžinami, o jų gyvenamoji vieta slepiama.
Jam antrino ir Lietuvoje gyvenanti sesuo Ingrida, kuri taip pat sulaukė spaudimo iš policijos.
„Vaikai nuo mūsų yra slepiami, jų nematė ir mano motina, jų močiutė. Jiems galėjo būti ilgai kalama į galvą, kad tėvas nužudė jų motiną.
Sunku net įsivaizduoti, kaip juos traumavo ir išgąsdino tokia žinia. Bet vaikai anksčiau ar vėliau sužinos tiesą. Kaip tada jie jausis ir kaip jiems į akis pažvelgs globėjai?
Aš manau, kad viskas – dėl pinigų. Matyt, nenorima prarasti išmokų už globą ir tų lėšų, kurios buvo renkamos iš žmonių ir vaikams parvežti į Lietuvą.
Aukoję žmonės buvo apgauti, nes vaikai išvežti be tėvo leidimo, o jis visų akyse iš anksto padarytas žudiku, nors nebuvo nuteistas“, – svarstė Ingrida.
Kai brolis išėjo iš areštinės, ji paskambino laikiniesiems globėjams apie tai pranešti: „Dar pridūriau, kad vaikus teks grąžinti tėvui.“
Prieš Ingridą iš karto buvo sukurptas skundas, neva ji grasino vaikų globėjams. Vakare jai paskambino iš policijos ir iškvietė į Rokiškio komisariatą.
Pareigūnai moterį kvotė apie valandą ir vis bandė sužinoti, ar jos brolis nesiruošia atvykti į Lietuvą.
Ingrida įsitikinusi, jog per pažintis pasitelkus policiją daroma viskas, kad nei jos brolis, nei ji nė nebandytų atkurti širdžiai brangaus ryšio su vaikais.
Prašė paaukoti pinigų
Pranešus apie tariamą šiurpų nužudymą tautiečių buvo paprašyta aukoti lėšas.
Per socialinius tinklus, lietuvių bendruomenių svetaines buvo platinami graudulingi prašymai ir nurodytos Vengalių giminaičių poros, siekusios tapti laikinaisiais globėjais, sąskaitos banke. Viena laikinųjų globėjų yra valstybės karjeros tarnautoja, einanti aukštas pareigas Aplinkos ministerijoje.
„Lietuvos rytas“ paklausė jos ir jos vyro, kiek pinigų buvo surinkta iš privačių aukotojų, tačiau atsakymo nesulaukė. Jie neatsakė ir į kitus klausimus – esą kad nepakenktų nepilnamečiams.
Tikėtina, kad suma galėjo būti nemenka, nes sujaudinti tariamo šiurpaus nusikaltimo pinigus aukojo ir Lietuvos gyventojai, ir emigrantai.
Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai, kuriuos sukrėtė Vengalių šeimos tragedija ir jų vaikų likimas, „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad tos šalies parduotuvėse buvo pastatytos aukų dėžutės.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
