Vien pernai Šiaulių tarybos nariai savo veiklai finansuoti deklaravo išleidę beveik 117 tūkst. eurų, o surinktos sąskaitos ir čekiai sugulė į 4 didžiulius tomus. O per ketverių metų kadenciją politikams kompensacijų pavidalu bus išmokėta apie 350 tūkst. eurų.
Šiaulių politikai politinei veiklai per mėnesį gali gauti iki 421,22 euro kompensaciją. Be to, jiems atskirai mokama už posėdžiuose sugaištą laiką, darbą su dokumentais. Už tai tarybos nariams atseikėta dar 402,6 tūkst. eurų. „Lietuvos ryto“ žurnalistui susipažinti su 2022 m. Šiaulių miesto tarybos nario veiklai skirtomis išlaidomis prireikė pusantros dienos.
Su kiekvieno politiko perversta ataskaita stiprėjo nuojauta, kad nemaža dalis pateiktų išlaidų galėtų būti prilygintos natūra gautoms pajamoms, už kurias privačių įmonių darbuotojai susimoka mokesčius valstybei. Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų tai nesudomino. Šiaulių miesto tarybą sudaro 31 narys, bet į kompensacines išmokas pretenduoti negali nei meras, nei jo pavaduotojai, kurie naudojasi savivaldybės ištekliais.
Tiesa, meras kasmet turi savo 14,5 tūkst. eurų fondą. Pagal įstatymą tarybos narius aprūpinti rašikliais, popieriumi, kitomis kanceliarinėmis priemonėmis privalo savivaldybė, bet akivaizdu, kad Šiaulių politikai rinkosi kitą kelią. Didžioji jų dalis nepaaiškino, kur kiekvieną mėnesį išvažinėjo šimtus litrų degalų, sunaudojo kalnus popieriaus ar dešimtis rašiklių, žymiklių, vizitinių kortelių dėklų. Tarp tyla atsitvėrusiųjų buvo ir visi trys taryboje dirbantys Šiaulių miesto garbės piliečiai – Antanas Sireika, Violeta Laugalienė ir Nijolė Prascevičienė.
Daugiausia važinėja treneris
„Šiaulių“ krepšinio komandos treneris A.Sireika yra daugiausia pinigų degalams per kadenciją išleidęs šiaulietis politikas. Iki šių metų pradžios jam už tai kompensuota jau 12,9 tūkst. eurų. Kur konkrečiai ir kokiu tikslu važinėjo A.Sireika, galima tik spėlioti, nes degalus jis pylė ir Šiauliuose, ir Vilniuje, ir Kėdainiuose. Jokiai partijai nepriklausantis valdančiosios koalicijos narys anksčiau yra pripažinęs, kad važinėja ir į treniruotes, ir į Lietuvos krepšinio federaciją, ir „Šiaulių“ klubo reikalais. Čekiai už degalus byloja, jog treneris „darbo su rinkėjais“ turi tiek daug, kad retai gali išlipti iš automobilio.
Pavyzdžiui, pernai sausio 21–27 d. A.Sireikai prireikė net 200 litrų benzino. Sunkus buvo ir rugpjūtis, nors tą mėnesį tarybos nariai atostogavo, – A.Sireika išdegino 240 litrų benzino. Tuo metu valdančiajai daugumai priklausanti V.Laugalienė „darbui su rinkėjais“ į savo automobilį pylė ir benziną, ir dyzeliną. Progimnazijoje šokių mokytoja, gimnazijoje meno vadove, o viešojoje įstaigoje direktore dirbanti nepartinė šiaulietė važinėja irgi labai daug – iki šių metų pradžios pateikė beveik 11 tūkstančių eurų vertės čekių.
Ne mažiau klaustukų sukėlė V.Laugalienės atneštos sąskaitos iš telekomunikacijų paslaugas teikiančios bendrovės. Į 2022 m. sąskaitas įtrauktas ir politikės užsakytas „TV + Filmai“ paketas, o išklotinėse matyti, kad mokesčių mokėtojams teko sumokėti už pedagogės skambučius aukojant paramos projektams.
O kita pedagogė N.Prascevičienė nuo kadencijos vidurio ėmė nešti sąskaitas už degalus, automobilio draudimą ir remontą, nors kolegos kalba, kad ji neturi nei mašinos, nei vairuotojo pažymėjimo. Klausimų kilo ir dėl šios nepartinės politikės remontuoto automobilio degalų bako talpos – į jį telpa 9 litrais mažiau dyzelino, nei nurodyta viename apmokėti pateiktame čekyje.
Triūsė ir per karantiną
Važinėjimas „tarybos nario reikalais“ sudaro didžiąją dalį šiauliečių politikų išlaidų.
Daugiau kaip 10 tūkst. eurų degalams iki šių metų pradžios dar išleido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurimas Žvinys (11,8 tūkst. eurų), Darbo partijos narė Danguolė Martinkienė (11,3 tūkst. eurų), nepartinis Zakiras Medžidovas (11,1 tūkst. eurų), nepartinis Gintautas Lukošaitis (11 tūkst. eurų), LVŽS narys Juozas Pabrėža ir nepartinis Gintautas Sitnikas (po 10,9 tūkst. eurų). Arti lyderių – nepartinis Pranas Nainys, kuris taryboje dirbo tik pusę kadencijos, bet spėjo degalams išleisti 9,6 tūkst. eurų.
Beje, jis išskirtinis, nes savo politinei veiklai neturėjo jokių kitokių išlaidų, – pylė tik benziną. Ataskaitos rodo, kad važinėti „į susitikimus su rinkėjais“ Šiaulių politikai nebuvo nustoję ir 2020 m. antrąjį ketvirtį, kai dėl pandemijos buvo sustabdyti visi masiniai renginiai, buvo ribojamas net išvažiavimas už savivaldybės ribų.
Turi stebukladarių savybių Ne vienas šiaulietis politikas apmokėti pateikė degalų čekių iš kitų miestų. Tarybos senbuvė D.Martinkienė pernai įsipilti degalų net iki 8 kartų per mėnesį lėkė į Kuršėnus. Tiesa, čekiai iš tos pačios degalinės pateikti be pirkėjos rekvizitų, bet mėnesio pabaigoje pridėta po ranka užpildytą sąskaitą, kad benzino pylėsi būtent ši klientė.
Dirbdama Šiaulių labui tarybos narė degalų pylėsi ir Palangoje, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio rajonuose. Mįslingiausia – gruodžio 29-oji, kai D.Martinkienė įsipylė dyzelino Gargžduose, o po 76 minučių – automobilinių dujų Kuršėnuose.
Apie kelionės greitį ir degalų rūšių nesuderinamumą į naująją tarybą nebepatekusi politikė neatsakė. Ne mažiau mįslingos A.Žvinio kelionės – Valstybinio Šiaulių dramos teatro direktorius degalų pylėsi ir Šiauliuose, ir Vilniaus, ir Panevėžio rajonuose.
Čekiuose irgi netrūksta įdomybių – pavyzdžiui, pernai rugsėjo 28-ąją jis įsipylė 68 litrus dyzelino, o po pusantros valandos – dar 53 litrus.
Po poros dienų A.Žvinys vienoje Šiaulių degalinėje į automobilį pylė dyzelino, o po 58 minučių sugebėjo už 190 km esančioje degalinėje Maišiagaloje įsipilti benzino. Spalio 31-ąją Maišiagalos degalinėje politikas į automobilio degalų baką įsipylė ir benzino, ir dyzelino. Vienu metu atlikta operacija rodo, kad degalinėje galėjo būti ne vienas automobilis. A.Žvinys tikino, kad turi du asmeninius benzinu ir dyzelinu varomus automobilius, bet nuo detalesnių paaiškinimų susilaikė.
Remontui – tūkstančiai eurų
Praėjusią kadenciją vien Šiaulių politikų asmeninių automobilių remontas kainavo 52 tūkst. eurų. Rekordininkas – valdančiosios daugumos narys nepartinis Gediminas Beržinis-Beržinskas, kuriam išmokėta beveik 6,4 tūkstančio eurų. Vien praėjusių metų pabaigoje jo automobilio „Volvo“ remontas kainavo daugiau nei 2 tūkst. eurų.
Tarp daugiausia remontui išleidusiųjų – nepartinis Saulius Stasiūnas (4,8 tūkst. eurų), nepartinis V.Juškus (4,3 tūkst. eurų), G.Lukošaitis (4 tūkst. eurų), nepartinė Irina Barabanova (3,6 tūkst. eurų), LVŽS narys Denisas Michalenka ir Martynas Šiurkus (po 3,3 tūkst. eurų), LVŽS atstovas Pranciškus Trijonis ir G.Sitnikas (po 3 tūkst. eurų).
Beje, socialinės apsaugos ir darbo viceministru dirbantis M.Šiurkus ne tik pylė degalus, remontavo automobilį, bet ir nesivargino pats jį nuvairuoti į techninių apžiūrų centrą. Šią mokamą paslaugą jis užsisakė autoservise, o už ją sumokėjo Šiaulių miesto savivaldybė. D.Michalenka ir P.Trijonis į automobilio remonto išlaidas įtraukė ir įsigytus naujus kilimėlius, o D.Michalenka tarybos nario veiklai papildyti įsigijo 4 aliuminio lydinio ratlankių komplektą.
Tiesa, šis 260 eurų kainavęs pirkinys nublanko prieš buvusio mero Vytauto Juškaus pasirinkimą. Pastarasis pernai pavasarį asmeniniam automobiliui ėmė pirkti lieto lydinio ratlankius. Politikas per mėnesį įsigijo po 170 eurų kainuojantį ratlankį, kad neviršytų leistinos išleisti sumos. Į remonto išlaidas jis dar įtraukė rankų dezinfekantą ir vaistinėlę. Dėl šių pirkinių V.Juškus patarė žurnalistui pasiskaityti 2019 m. birželį tarybos patvirtintą reglamentą. Nė vienas politikas nenurodė, kokį automobilį vairuoja ir remontuoja.
Savosios transporto priemonės vertę yra įvardijęs tik G.Lukošaitis – seną „Opel“ jis įvertino 800 eurų. Tad mašinos vertę remontai per kadenciją viršijo net 5 kartus.
Nauda ir partijai, ir bičiuliui
Buvęs ilgametis Seimo narys socialdemokratas Edvardas Žakaris išsiskyrė iš kitų šiauliečių politikų, kad tarybos nario veiklai miesto centre vienintelis nuomojasi kabinetą. Už šią patalpą, kurios šeimininkė yra Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kiekvieną mėnesį atseikėjama po 120 eurų.
Tad per kadenciją LSDP Šiaulių skyriaus garbės pirmininko dėka į partinę sąskaitą pateks 5760 eurų.
Iki kadencijos vidurio socialdemokratas keletą kartų pirko degalų už 133 eurus.
Po to E.Žakaris politinei veiklai ėmė pirkti taksi paslaugas, o jo kelionės pasipylė kaip iš gausybės rago – per pustrečių metų jau išleista 5130 eurų. Įdomus sutapimas, kad taksi paslaugos teikėjas yra tas pats asmuo, – 2022 m. visas sąskaitas išrašė LSDP priklausantis šiaulietis. Jis kartu su E.Žakariu dalyvavo ir 2023 m. savivaldos rinkimuose.
Kur važiuoja socialdemokratas, neaišku, nes pateikiama viso mėnesio sąskaita. O čekyje po kelis mėnesius nurodoma ta pati suma: iš pradžių 181,5, po to – 205,7, 223,85 ir 229,9 euro.
Tarybos nario veikla – mįslė Politinės veiklos išlaidų čekiai kas ketvirtį atnešami į Šiaulių miesto tarybos sekretoriatą. Kai kurie politikai iš sąskaitų kruopščiai išbrauko asmeninėms reikmėms pirktas paslaugas ar prekes. Tiesa, tokių mažuma. Šiaulių miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba sulaukė paklausimo dėl įtarimą keliančių itin didelių išlaidų politinei veiklai.
Savivaldybės kontrolierė Inga Šimkūnaitė atsakė, kad neįmanoma įvertinti, ar pateikiamos išlaidos išties yra susijusios su politine veikla. Pasak kontrolierės, joks teisės aktas nenumato ir neapibrėžia, kas laikytina tarybos nario veikla, o įstatyme abstrakčiai nustatytos tik tarybos narių teisės ir pareigos.
I.Šimkūnaitė pažymėjo, kad numatytas tik išmokų dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintų išlaidų sąrašas: „Tarybos nariai neprivalo teikti patirtų išlaidų paaiškinimų apie jų pagrįstumą ir ryšį su tarybos nario veiklos vykdymu.“
„Lietuvos rytas“ pateikė įtarimų sukėlusių Šiaulių miesto tarybos narių pirkinių sąrašą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). „Vietos savivaldos įstatyme nustatytos ir tarybos nariams išmokėtos išmokos laikomos kompensacijomis, kurios pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
Galimai netinkamą – ne pagal nustatytą paskirtį lėšų panaudojimą bei atitinkamai teisines pasekmes prižiūri ne mokesčių administratorius, o savivaldybė“, – atsakė VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Neringos politikų kišenes tiria STT
Vietos savivaldos įstatymas yra numatęs kompensacijas už patirtas išlaidas tarybos nariams, bet maksimalus išmokų dydis ir atsiskaitymo mechanizmas numatytas kiekvienos savivaldybės tarybos pasitvirtintame veiklos reglamente.
Šiaulių miesto savivaldybė yra nustačiusi 0,25 VDU (421,22 euro) per mėnesį ribą, o kur konkrečiai išleisti pinigai, nekontroliuojama, nes to nenumato pačių politikų patvirtinta tvarka. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos nariai verčiasi su kuklesniais ištekliais – jiems per mėnesį turi pakakti iki 50 eurų.
Tiek skiriama kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, jei jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Specialiųjų tyrimų tarnyba jau atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo ar disponavimo klastote.
Tyrėjų akiratyje – išmokos Neringos savivaldybės tarybos nariams. Pagal pasitvirtintą reglamentą Neringos politikai per mėnesį gali išleisti iki 0,4 VDU (716,9 euro). Pernai 15 politikų vien transporto nuomai, eksploatavimui, techninei priežiūrai išleido apie 64 tūkst. eurų. Rekordininkas – Arvydas Mockus, transportui per metus išleidęs per 8 tūkst. eurų. Po kiek daugiau kaip 7 tūkst. eurų pravažinėjo Vaidas Venckus, Stasys Valančius ir Aušra Mikalauskienė.
