Net 35 kovo pradžioje savivaldos rinkimuose išrinkti politikai pranešė atsisakantys laimėtų tarybos nario mandatų, devyni iš jų – Seimo nariai. Politikos ekspertai įsitikinę, kad rinkėjų pasitikėjimo išdavystės turi baigtis – reikalingi rinkiminių taisyklių reglamentavimo pokyčiai.
Nebus eiliniu?
Ketvirtadienį apie savo pasitraukimą iš Seimo pranešęs M.Majauskas, paklaustas, ką pasakytų rinkėjams, kurie už jį balsavo ir suteikė parlamentaro mandatą, teigė, kad „padariau, ką galėjau“.
„Galiu priminti, kiek apsvarstėme teisės aktų. Biudžeto ir finansų komitete (BFK) per dvejus metus – 500 teisės aktų. Du kartus daugiau nei ankstesnėse kadencijose. Pusantro karto daugiau nei kiti komitetai. 90 proc. sprendimų buvo priimti bendru sutarimu“, – kalbėjo M.Majauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento Igno Kalpoko teigimu, M.Majausko sprendimas atsisakyti Seimo nario mandato nebuvo labai netikėtas, mat politikas nebeturėjo didelių politinių perspektyvų.
„Tikriausiai buvo bandoma žaisti tuo, kad, susipykus su konservatoriais, atsivers keliai ne vien tik į mero postą Vilniuje, bet galbūt ir į kokias nors kitas politines jėgas, bet, panašu, kad toks lošimas nepasiteisino.
O tiesiog dar daugiau nei metus būti vienu Seimo nariu tikriausiai nebuvo labai patrauklu, ir jeigu atsirado geresnis pasiūlymas iš privataus sektoriaus, tai nesistebiu“, – kalbėjo I.Kalpokas.
Buvusio konservatoriaus sprendimas nenustebino ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologo Vytauto Dumbliausko – anot jo, M.Majauskas buvo geras politikas, dėjęs nemažai energijos ir pastangų į savo darbą, todėl negalėjo būti tiesiog eiliniu Seimo nariu.
„O Tėvynės sąjunga prarado rimtą politiką. M.Majauskas negali būti eiliniu Seimo nariu, jam per mažai erdvės. Jis kaip Artūras Zuokas, kuris prieš penkiolika metų pabuvo Seimo nariu ir pabėgo į savivaldybę, tapo meru“, – prisiminė V.Dumbliauskas.
Ryšiai su verslu
Pasitraukdamas iš Seimo M.Majauskas pranešė grįžtantis į privatų sektorių.
Tiesa, būtent M.Majausko su verslu susiję sprendimai ir buvo pagrindinė jo politinės izoliacijos priežastimi.
Konservatoriai praėjusiais metais buvo uždraudę partijos nariams Seime teikti su Vyriausybe nesuderintus pasiūlymus kitų metų biudžetui, o M.Majauskas į šį raginimą neatsižvelgė ir balsavo už PVM lengvatos maitinimo įstaigoms pratęsimą visiems kitiems metams.
Neigiamų vertinimų M.Majauskas sulaukė ir kandidatavimo į Vilniaus miesto merus metu, pastebėjus, kad savo rinkimų sąskaitoje buvo surinkęs apie 150 tūkst. eurų įvairių verslininkų paramos.
Politologas I.Kalpokas neatmetė, kad naujoji M.Majausko darbovietė galėtų atsakyti į kai kuriuos klausimus.
„Būtų aktualu pasižiurėti, kur tiksliai išeinama, nes viešai tos informacijos dar nemačiau. Jeigu paaiškėtų, kad nauja darbovietė yra iš sektorių, kurių interesus jis gynė dar būdamas BFK pirmininku Seime, tai turėtų tam tikrą atlygio už paslaugas regimybę“, – svarstė jis.
Tuo metu V.Dumbliauskas politiko pasitraukimo į privatų sektorių nesureikšmino – anot politologo, politikų paskirtis yra derinti verslo ir samdomų darbuotojų interesus.
„Yra momentų, kai samdinių interesai svarbesni, bet yra momentų, kai verslo interesai gali būti svarbesni, kad verslas išliktų, nebankrutuotų, ir samdiniai neliktų bedarbiais“, – įvertino jis.
Vadina sukčiavimu
Tiesa, M.Majausko mandato atsisakymas – ne vienintelis, pastaruoju metu nuskambėjęs žiniasklaidoje.
Pavyzdžiui, į Klaipėdos miesto tarybą partijos „Laisvė ir teisingumas“ sąraše išrinktas parlamentaras Remigijus Žemaitaitis praėjusią savaitę pranešė, kad joje nedirbs ir liks Seime, nors prieš savivaldos rinkimus tvirtino esąs pasiryžęs palikti Seimą ir dirbti Klaipėdoje.
Tuo metu valstiečių partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, išrinktas į Šiaulių rajono tarybą, kai rinkėjai jį kilstelėjo iš 50 sąrašo vietos į 3, po rinkimų teigė, kad tikslo tapti tarybos nariu neturėjo ir greičiausiai savivaldos politikoje nedalyvaus.
Savivaldos rinkimuose laimėtų mandatų tarybose iš viso atsisakė devyni Seimo nariai. Tarp jų – Biržuose išrinktas „darbietis“ Valdemaras Valkiūnas, Kauno mieste – „valstietis“ Aurelijus Veryga.
Kauno rajone – liberalas Viktoras Pranckietis, Klaipėdos rajone – konservatorė Rasa Petrauskienė, Panevėžio mieste – „valstietis“ Deividas Labanavičius, Šilutėje – konservatorius Jonas Gudauskas, Telšiuose – „darbietis“ Valentinas Bukauskas, Ukmergėje – „valstietis“ Juozas Varžgalys.
I.Kalpoko manymu, kaip nors kitaip nei sukčiavimu ir rinkėjų pasitikėjimo išdavimu tokių atvejų pavadinti neįmanoma.
„Ypač tų, kurie buvo įsirašę į sąrašus tarybų rinkimuose ir nusprendė pasilikti Seime, kitaip, nei sukčiaujančiais, sunku pavadinti. Būna telefoniniai sukčiai, tai čia yra sąrašiniai sukčiai, kurie, akivaizdu, kad patenka į sąrašus ne tam, kad dirbtų taryboje, bet kad truktelėtų sąrašus į priekį. Žmonės balsuoja, pasitiki, ir galiausiai lieka apgauti ir išduoti“, – įvertino politologas.
Anot jo, kur politikas vėliausiai išrenkamas, ten ir turėtų dirbti bei pateisinti rinkėjų išreikštą pasitikėjimą.
„Jeigu prisiima riziką kandidatuoti į savivaldybės tarybą ir galbūt sėdėti opozicijoje ketverius metus, tą riziką reikia ir įgyvendinti, o ne rinktis kaip saldainių dėžutėje, kuris saldainis skaniausias“, – įsitikinęs I.Kalpokas.
Politologas V.Dumbliauskas taip pat teigė tokius atvejus vertinantis neigiamai, tačiau pastebėjo, kad „žaidimo taisyklės“ leidžia taip daryti, todėl politikai linkę dabartiniu reglamentavimu pasinaudoti – reklamuoti savo partiją, sąrašą, neturint ketinimų iš tiesų tą darbą dirbti.
„Jeigu taisyklėse būtų parašyta, kad Seimo narys, išrinktas į tarybą, iš karto netenka Seimo nario mandato – viskas, pasibaigtų tos komedijos. Tai yra taisyklių reikalas. Toks piliečių apgaudinėjimas turėtų būti griežčiau reglamentuojamas“, – įsitikinęs V.Dumbliauskas.
Šiais metais už dalyvavimą savivaldos rinkimuose Seimo narys turėjo sumokėti daugiau nei 3 tūkst. eurų užstatą, kurio, atsisakęs mandato, nebeatgavo. Visgi, panašu, kad ir ši suma kandidatavusiųjų Seimo narių sprendimams įtakos neturėjo.
