Įvertinusi informaciją socialiniame tinkle „Facebook“ (taip pat ir vaizdo įrašą) apie tai, kaip policijos pareigūnai 2023 m. sausio 4 d. prie Sakartvelo ambasados Lietuvos Respublikoje, kur vyko taikus susirinkimas, surengtas išreiškiant susirūpinimą itin prasta laisvės atėmimo bausmę atliekančio buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio sveikatos būkle ir raginant Sakartvelo Vyriausybę sudaryti galimybę jam gauti sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje, išsiskirsčius protestuotojams surinko ir išvežė prie ambasados sienos jų paliktus plakatus su užrašu #SAVE MISHA.
Tyrimo metu Seimo kontrolierė pastebėjo, kad aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintą saviraiškos laisvę Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų, viena svarbiausių jos pažangos ir kiekvieno žmogaus vystymosi sąlygų. Kiekvienas šioje srityje taikomas „formalumas“, „sąlyga“ ar „apribojimas“ turi būti proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Konvencijos 10 straipsniu apsaugoma ne tik išreikštų idėjų ir informacijos esmė, bet ir jų perteikimo forma (pvz., plakatai ir kt.), rašoma pranešime.
Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad plakatai buvo palikti prie Sakartvelo atstovybės siekiant išreikšti poziciją ir susirūpinimą dėl konkrečių Sakartvelo valstybės valdžios sprendimų. Taigi, jų palikimo vieta nebuvo atsitiktinė.
E. Leonaitė pastebėjo, kad plakatų ar kitų daiktų palikimas prie užsienio valstybių atstovybių, tokiu būdu išreiškiant poziciją (protestą, palaikymą) dėl užsienio valstybės vykdomos politikos ar konkrečių užsienio valstybės vyriausybės sprendimų, toje valstybėje vykstančių įvykių ir pan., yra paplitusi praktika Vakarų demokratijose.
„Tokie veiksmai laikytini vienu iš saviraiškos laisvės įgyvendinimo būdų, o atitinkami daiktai – saviraiškos laisvės įgyvendinimo priemonėmis, kuriomis išreiškiamos tam tikros idėjos“, – pastebėjo Seimo kontrolierė, pridėdama kad „demokratinėje teisinėje valstybėje turi būti siekiama užtikrinti, kad kiekvienas asmuo galėtų netrukdomai naudotis saviraiškos laisve“.
Kartu Seimo kontrolierė pažymėjo, kad saviraiškos laisvė, įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje, universaliose bei regioninėse žmogaus teisių srities sutartyse, gali būti ribojama įstatymu, kai tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei, ginti konstitucinei santvarkai ar kitais teisėtais tikslais, pažymima pranešime.
„Leidžiami ribojimai turi būti nustatyti nacionalinėje teisėje, jais turi būti siekiama teisėtų tikslų (tarp kurių yra ir kitų asmenų teisių, taip pat viešosios tvarkos apsauga), ir jie turi būti būtini ir proporcingi šio tikslo įgyvendinimui“, – pastebi E. Leonaitė.
Tyrime Seimo kontrolierė priminė, kad EŽTT yra konstatavęs, kad saviraiškos laisvės ribojimą gali pateisinti vien tik tokia būtinybė, kuri kyla iš demokratinės visuomenės. Todėl sprendimai, susiję su įsiterpimu į saviraiškos laisvę, turi būti priimami itin atsakingai. Nors Policijos departamentas kaip teisinį plakatų nurinkimo pagrindą nurodė Policijos įstatymo nuostatas, įpareigojančias policiją pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, nagrinėjamu atveju Seimo kontrolierei nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad protestuojančių asmenų veiksmai, paliekant plakatus prie Sakartvelo ambasados, neatitiktų viešosios tvarkos arba visuomenės moralės reikalavimų, skelbiama pranešime.
„Be to, nebuvo pateikta duomenų, kad šių reikalavimų neatitiktų protestuotojų plakatų turinys, pavyzdžiui, jais būtų kurstoma neapykanta, pritariama tarptautiniams nusikaltimams, juose būtų pavaizduota uždrausta simbolika ir kt.“, – teigė Seimo kontrolierė. Be to, E. Leonaitė pastebėjo, kad policijos pareigūnų iniciatyvumas, kaip viena iš policijos pareigūnų ugdomų kompetencijų, yra neabejotinai svarbus elementas siekiant palaikyti viešąją tvarką ir užkirsti kelią priešingoms teisei veikoms, tačiau visais atvejais imdamiesi savo veikloje tam tikros iniciatyvos, policijos pareigūnai turi veikti paisydami, be kita ko, Policijos įstatyme įtvirtinto pagarbos žmogaus teisėms principo.
Atsižvelgdama į tai, kad pagal tyrimo metu gautus duomenis policijos pareigūnų veiksmai, surenkant prie ambasados taikių protestuotojų paliktus daiktus ir juos išvežant, nebuvo nukreipti į teisei priešingų veiklų užkardymą arba jų prevenciją, Seimo kontrolierė padarėi švadą, kad šie pareigūnų veiksmai neturėjo pakankamo teisinio pagrindo. Policijos generaliniam komisarui rekomenduota užtikrinti, kad policijos pareigūnai paisytų pagarbos žmogaus teisėms principo bei jų veiksmai būtų būtini ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui įgyvendinti.
