Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, G. Nausėda pokalbio metu akcentavo, kad Lietuva vertina narystę NATO kaip savo saugumo garantą. Pasak šalies vadovo, Lietuvos saugumo situacija išlieka sudėtinga, įtempta ir neprognozuojama dėl Rusijos keliamos grėsmės regione, todėl ypatingą dėmesį skiriame savo saugumo stiprinimui ir investicijų į krašto gynybą didinimui. Šalies vadovas paminėjo, kad Lietuva gynybai skiria 2,5 proc. nuo BVP ir siekia palaipsniui išlaidas didinti iki 3 procentų. Prezidento teigimu, sąjungininkams būtina sutarti dėl minimalios ribos išlaidoms gynybai, kuri neturėtų būti žemesnė nei 2 procentai.
„Šiandien Lietuva švenčia 19-ąsias stojimo į NATO metines. Tai buvo geriausias sprendimas, kurį galėjome priimti, nulėmęs, kad šiuo metu esame laisvi ir nepriklausomi, stiprūs kartu su savo sąjungininkais. Didžiuojamės, kad esame stipriausio karinio Aljanso nariai. Turime ir toliau visi kartu dirbti stiprinant mūsų nedalomą saugumą ir saugant tai, kas visiems mums yra brangu, – laisvę ir taiką“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad NATO rytinio flango stiprinimas turi išlikti vienu Aljanso prioritetų. Prezidento teigimu, būtina sutarti dėl atnaujintų NATO regioninių gynybos planų iki viršūnių susitikimo Vilniuje, taip pat įgyvendinti Madride priimtus sprendimus. Šalies vadovas akcentavo perėjimo prie priešakinės gynybos svarbą ir oro gynybos stiprinimą Baltijos regione.
Už indėlį stiprinant Lietuvos saugumą Lietuvos vadovas apdovanojo Christopherį G. Cavoli ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.