Dėl Lietuvos pilietybės suteikimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams – kompromisas: sutarta dėl išimčių Pritarė draudimui vežti ukrainietiškas grivinas

Tuo metu dėl draudimo įsigyti nekilnojamąjį turtą, komitetas vieningai palaikė Laisvės frakcijos siūlomas išlygas Rusijos piliečiams, turintiems nuolatinį leidimą gyventi, bei paveldimam turtui.

Po svarstymo komitete teisės aktai plenarinių posėdžių salę turėtų pasiekti jau ketvirtadienį, kai Seimas galutinai apsispręs dėl nacionalinių sankcijų įtvirtinimo.

Vienas iš daugiausiai diskusijų sukėlusių pasiūlymų – Lietuvos pilietybės prašymo ir suteikimo ribojimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei bei NSGK pirmininkui L. Kasčiūnui pasiūlius pastarąjį ribojimą, kritikos pažėrė ir valdančiųjų atstovai. Seimo liberalai siūlė išbraukti pastarąją nuostatą iš įstatymo, o konservatoriai bei „laisviečiai“ – numatyti tam tikras išimtis.

Išlygas siūlyta taikyti kadaise iš Lietuvos ištremtiems asmenims bei jų atžaloms. Taip pat Rusijos piliečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu – t. y., teisėtai gyvenant šalyje daugiau kaip dešimtmetį, išlaikius valstybinės kalbos egzaminą, Konstitucijos pagrindų patikrą, turintiems teisėtą pragyvenimo šaltinį bei nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Antroji išimtis liestų tuos Rusijos piliečius, kurie sudarytų santuoką su Lietuvos piliečiais.

„Šie Pilietybės įstatymo straipsniai kalba apie asmenis, ištemtus iš okupuotos Lietuvos – tai yra mūsų tremtiniai ir jų palikuonys. Taip pat ir asmenys, kurie atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka reikalavimus“, – savo bei kolegos Vytauto Juozapaičio pasiūlymo esmę išdėstė konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Panašaus kompromiso siekė ir Laisvės frakcijos atstovai. Posėdyje kalbėjusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska nurodė, kad „laisviečiai“ siūlytų numatyti išimtis ne tik tremtiniams, tačiau ir Rusijos piliečiams, šiuo metu gyvenantiems Lietuvoje ir turintiems nuolatinį leidimą. Toks įstatymo pataisos variantas, pasak ministrės, „būtų šiek tiek horizontalesnis“.

„Kam siūloma suteikti išimtis? (...) Visų pirma, asmenims, kurie iki 1940 m. išvyko iš Lietuvos ir jų palikuoniams, kurie galėtų atkurti (Lietuvos pilietybę – ELTA). Taip pat kalbame apie tuos Rusijos piliečius, kurie turi leidimą nuolat gyventi (Lietuvoje – ELTA)“, – NSGK nariams kalbėjo E. Dobrowolska.

Be to, ministrė pažymėjo, kad Laisvės partija mato prasmę nustatyti ir papildomą kriterijų tais atvejais, kai Rusijos piliečiams atsakingos Lietuvos institucijos nutariama suteikti pilietybę.

„Numatome išimtį, kad tais atvejais, kai bus suteikiama pilietybė, turėtų atsirasti papildomas kriterijus, kurio šiai dienai algoritme nėra – turėtų būti gauta informacija, kad asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai“, – dėstė ji.

Visgi, parlamentarų siūlymams posėdyje dalyvavęs buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas negailėjo pastabų. Pasak jo, šiuo metu galiojantys teisės aktai yra pakankamai apribojantys Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisę įgyti šalies pilietybę. Todėl, tęsė teisininkas, siūloma įstatymo nuostata būtų perteklinė, juolab kad sprendimus dėl pilietybės suteikimo priimantis prezidentas vadovaujasi aiškiais konstituciniais kriterijais.

Jam antrino ir užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. Ji atkreipė dėmesį, jog siūlomi ribojimai paliestų itin mažą asmenų grupę, mat praėjusiais metais Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu įgijo 16 baltarusių ir 29 rusai. Pasinaudoję teise atkurti pilietybę, tą padarė 6 Baltarusijos ir 17 Rusijos piliečių.

„Realiai mūsų įstaigos, pareigūnai ir politikai, šalies vadovai turi diskreciją spręsti šį klausimą“, – akcentavo ji.

Viceministrė akcentavo ir Laisvės partijos siūlymo dėl papildomos asmenų patikros pertekliškumą. J. Neliupšienė patikino, kad pilietybės suteikimo taisyklės numato, jog asmuo, pretenduojantis tapti Lietuvos piliečiu, yra patikrinamas Valstybės saugumo departamento.

Nepaisant kritikos, komitetas pritarė kompromisiniam pasiūlymui – ribojamųjų priemonių įstatyme paliko nuostatą dėl griežtesnės pilietybės suteikimo Rusijos piliečiams tvarkos, tačiau paliko išimtis tremtiniams bei asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos piliečio statusą ar įgyjantiems pilietybę natūralizacijos būdu.

Tuo metu dėl Rusijos piliečių ir verslų galimybių įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT), komitete vienbalsiai pritarta „laisviečių“ siūlymui – taikyti išimtis paveldimam turtui bei Rusijos piliečiams, turintiems nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.

„Šitą papildymą mes siūlome dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, jeigu nenumatysime išimties dėl paveldėjimo būdo, gali būti situacija, kai yra keli galimi bendrasavininkai. Ir kol, pavyzdžiui, Rusijos pilietis nepriima arba neatsisako savo paveldėjimo – lietuvio paveldėjimas galėtų užstrigti. Siekiant išvengti tokios situacijos, kaip išimtį paveldėjimą rekomenduojama numatyti“, – pasiūlymą pristatė ministrė E. Dobrowolska.

„Tikrai yra nemažai Rusijos piliečių, kurie atvyko į Lietuvą iš karto po Krymo aneksijos, kurie turi leidimus gyventi ir sieja savo ateitį su Lietuva – tokiu būdu yra ir patikrinami prieš suteikiant leidimą – todėl šita išimtis būtų proporcinga“, – akcentavo ji.

Anksčiau NSGK buvo sutarę dėl papildomos ribojamosios priemonės, susijusios su verslais, tęsiančiais veiklą agresorėse šalyse. Siūlyta tokius juridinius asmenis, jeigu šie yra susiję su politikais, viešinti specialiame registre.

Visgi, pasiūlymo iniciatorius L. Kasčiūnas NSGK narius paragino šią nuostatą perkelti į kitą įstatymą – antraip, pasak jo, viešinimo principas būtų sunkiai pritaikomas praktikoje ir liktų tik deklaratyvus.

„(Siūlau – ELTA) perkelti šią nuostatą į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą“, – aiškino jis.

Konservatorius pažymėjo, kad pastarasis siūlymas jau yra derinamas su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK). Pagal šiuo metu galiojančias viešų ir privačių interesų deklaracijos formuluotes, politikai, valstybės tarnautojai, kariai ir pan. turės nurodyti savo ar savo sutuoktinių, partnerių ryšius su juridiniais asmenimis, turinčiais ekonominius saitus su Rusijoje ar Baltarusijoje veikiančiais verslais.

„VTEK turės skirti resursų, kad tą prižiūrėti, mes taip pat ieškosime tų resursų. Bet tai būtų jau nuolatinė, imperatyvi nuostata – ne metams“, – esminę priežastį, kodėl nuostata perkeliama į kitą įstatymą, įvardijo L. Kasčiūnas.

Ribojamųjų priemonių įstatyme iniciatoriai numatė nuostatą, kuria būtų nutraukiamas Rusijos ir Baltarusijos piliečių elektroninės atpažinties bei el. parašo galiojimas. Seimo socialdemokratai tokiam siūlymui nepritarė – anot jų, draudimas naudotis elektroniniu parašu panaikina galimybes mokėti mokesčius, tvarkyti banko sąskaitas, bendrauti su valstybinėmis įstaigomis, migracijos tarnyba, išlaikyti lietuvių kalbos ir konstitucijos žinių egzaminus ir pan. Todėl pasiūlyta ribojimą atlaisvinti, numatant išimtis nuolatiniu režimu Lietuvoje gyvenantiems rusams ir baltarusiams.

NSGK posėdyje dalyvavusi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė neprieštaravo siūlymui. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje e. rezidento kortelės yra išduotos 53 Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, todėl, pasak E. Gudzinskaitės, techniškai įgyvendinti išlygas būtų įmanoma.

Vieningo palaikymo sulaukė ir L. Kasčiūno registruotas pasiūlymas dėl ribojimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvežti ar išvežti iš šalies Ukrainos grivinas.

Eltai parlamentaras yra anksčiau teigęs, kad teisėsauga nuo 2022 m. pabaigos fiksuoja vis daugiau atvejų, kai į Lietuvos teritoriją bandoma įvežti įvairaus dydžio grynųjų pinigų – Ukrainos grivinų, kiekius.

„Tą daro ir Baltarusijos, ir Rusijos Federacijos piliečiai. Labai tikėtina, kad tai – užgrobtas grobis Ukrainoje, okupuotose teritorijose. Vežama į Vakarus tam, kad jį legalizuoti“, – situaciją NSGK nariams nušvietė L. Kasčiūnas.

Siekiant užkardyti tokius neteisėtus veiksmus, NSGK pritarė draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams vežti grynuosius pinigus – ukrainietiškas grivinas.

ELTA primena, kad Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymu siekiama įtvirtinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Teisės aktų iniciatoriai siūlo metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus). Numatomi ribojimai susiję ir su e. rezidento statuso suteikimu – priėmus įstatymo pataisas, būtų nutraukiamas Rusijos ir Baltarusijos piliečių elektroninės atpažinties bei el. parašo galiojimas.

Įstatymo projektui pasiekus NSGK, parlamentarai pateikė papildomų siūlymų, susijusių su Lietuvos verslais ir toliau vystančiais ekonominius santykius su agresorėmis šalimis – siūloma viešinti tokius juridinius asmenis, jeigu jie yra susiję su šalies politikais arba yra tiesiogiai jų valdomi. Taip pat pasiūlyta metams sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą, riboti galimybes įsigyti nekilnojamojo turto (NT).

Visgi, pastarieji siūlymai susiję su pilietybės suteikimo tvarka bei NT sulaukė kritikos ne tik iš Lietuvoje gyvenančių rusų ir baltarusių, bet ir valdančiosios koalicijos gretose.

Konservatoriai Dalia Asanavičiūtė ir Vytautas Juozapaitis registravo pasiūlymą dėl pilietybės suteikimo ribojimų – parlamentarai siūlo numatyti porą išimčių ir suteikti teisę įgyti pilietybę rusams ir baltarusiams natūralizacijos būdu bei numatyti išlygas tremtiniams, jų atžaloms.

Tuo metu Seimo liberalai pastarąjį siūlymą ragina išbraukti iš svarstomo įstatymo. Pasak jų, nuostata, numatanti pilietybės įgijimo ribojimus, neatitinka konstitucinio proporcingumo principo bei varžo asmens teises ir laisves. Taip pat siūloma numatyti išimtis dėl NT įsigijimo tiems Rusijos piliečiams, kurie turi leidimus gyventi Lietuvoje.

Tuo metu Laisvės frakcijos atstovai taip pat ragina švelninti siūlomus ribojimus. Pasak politikų, ribojimai būtų proporcingesni, jeigu būtų netaikomi Rusijos piliečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi šalyje arba ilgalaikį ryšį su Lietuva. Dėl NT siūloma numatyti išlygą ir ribojimo netaikyti tokiais atvejais, kai Rusijos piliečiai NT paveldi.