„Kolegos, net aštuoni susilaikė. Tai nebuvo tas atvejis, kai reikėjo susilaikyti. Valdantieji, kai jūs kalbėsite apie karą, apie grėsmes, apie pilietiškumą, apie atsparumą, jūs kiekvienas iš manęs gausite po klausimą – apie kokį visuomenės telkimą jūs galite kalbėti?“ – po balsavimo piktinosi komisijos iniciatorius, valstietis Dainius Gaižauskas.
Prašė valdančiųjų palaikymo
Dar prieš balsavimą komisijos iniciatorius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys D.Gaižauskas teigė, kad neeilinės sesijos metu laikinosios komisijos sukūrimui pritrūko tik kelių Seimo narių balsų, todėl, anot jo, verta bandyti dar kartą, nes klausimų Seimo nariams dar liko.
Prieš balsavimą D.Gaižauskas prašė ir valdančiųjų palaikymo, nes be jų, pripažino jis, tokios komisijos opozicijai sukurti nepavyks. „Jeigu neturite, ką slėpti, ateikite, atsakykite“, – prašė „valstietis“.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis teiravosi, kaip D.Gaižauskas vertina tai, kad Generalinė prokuratūra nepradėjo tyrimo dėl galimo ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo. D.Gaižauskas nurodė, kad prokurorai greičiausiai nematė nusikaltimo sudėties, dėl to tyrimas ir nebuvo pradėtas, tačiau, anot valstiečio, tai dar nereiškia, kad informacija nebuvo nutekinta.
Tačiau daugiausiai Seimo narių klausimų D.Gaižauskas sulaukė dėl valstiečių pozicijos nepalaikyti komisijos sudarymo neeilinio posėdžio metu vasarį. Parlamentarai teiravosi, kas pasikeitė nuo vasario mėnesio, kad dabar jie patys tokią pačią komisiją inicijuoja, nors dar neseniai garsiai ir aršiai jai priešinosi.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė priminė, kad valstiečiai vasarį po nepavykusio balsavimo priekaištavo likusiems opozicijos nariams, kad pastarieji nesusiskaičiavo savo balsų, ir kad dėl papildomų balsų nesusitarė su valdančiaisiais. Politikė pastebėjo, kad, akivaizdžiai ir valstiečiai nesusitarė su valdančiaisiais, jeigu dabar prašo jų palaikymo.
Tačiau D.Gaižauskas tikino, kad ši iniciatyva buvo atlikta visai kitaip nei inicijuota Demokratų sąjungos frakcijos narių: šis projektas, valstiečio teigimu, buvo derintas su visomis opozicijos frakcijomis, ir tik paskui buvo renkami parašai, o aną kartą, anot jo, buvo nesutarimas dėl komisijos sudarymo laiko – argumentuota komisiją burti po savivaldos rinkimų.
I.Šimonytė: „Tai jau net nebe vakarykščiai barščiai“
Dar prieš balsavimą premjerė Ingrida Šimonytė, paklausta, ar mato logikos valstiečių sprendime grįžti prie laikinosios komisijos sudarymo, teigė, kad tai jau net nebe „vakarykščiai barščiai“.
„Neatsimenu, kas paskutiniu metu parašė tekstą, kur parašė, kad kas tik negalėjo informacijos pranešti – pasirodo, ir tas galėjo, ir anas galėjo. Tai nežinau, ar dabar vėl tirs R.Morkūnaitę-Mikulėnienę, Seimo pirmininkę, I.Šimonytę ir K.Lančinską, ar jau dabar tirs visus, kurie spaudoje išplėstinai aprašyti, susijusius su pačiu galimu nusikaltimu žmones.
Tai jau net nebe vakarykščiai barščiai“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerė priminė, kad socialdemokratai jau kreipėsi įį Generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K.Bartoševičiui, tačiau prokuratūra tokio tyrimo nesiėmė.
„Generalinė prokuratūra priėmė normalų procesinį sprendimą, taip, kaip ir turėtų būti. Tai ką dar Seimas nori tyrinėti? Pagal tuos klausimus, kurie yra surašyti, tai paprasčiausia yra į tuos klausimus atsakyti „ne“, ir kas toliau? Toliau nieko“, – kalbėjo I.Šimonytė.
V.Čmilytė-Nielsen: „Į klausimus atsakiau labai detaliai“
Galimo informacijos nutekinimo skandalo epicentre atsidūrusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė mananti, kad poreikio tokiai komisijai nėra.
„Vasario 9 dieną, neeilinio posėdžio metu, labai detaliai atsakiau į visus man suformuluotus klausimus, paskui skyriau valandą susitikimui su opozicijos atstovais, kuriame buvo daugiau nei vienos frakcijos atstovai. Stengiausi pateikti maksimaliai detalius atsakymus.
Vėliau taip pat juos pateikiau ir Etikos komisijai – su tais atsakymais taip pat galima susipažinti. Mano vertinimu, poreikio kurti dar vieną tyrimo komisiją nėra“, – atsakė Seimo pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu kyla labai daug tyrimų komisijų iniciatyvų.
„Turėtume prisiminti, kad tai yra ypatingos galios ir ypatingos svarbos įrankis“, – pabrėžė ji.
Priminė valstiečių veiksmus
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė besitikintis, kad valstiečiai, inicijuodami laikinąją tyrimo komisiją, padarė darbą, dėl kurio nepadarymo kaltino neeilinės sesijos metu šį klausimą inicijavusius Demokratus.
„Tikiuosi, kad dabar valstiečiai padarė tai, dėl ko vasario mėnesį bandė kritikuoti mus, ir surinko jau ir palaikančių valdančiųjų balsus, ką jie sakė, kad padarys. Pono D.Gaižausko reikėtų paklausti, kiek jis turi valdančiųjų balsų, pritariančių komisijos sudarymui, kad jie vėl teikia komisijos klausimą“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Neeilinės sesijos metu Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen ir generalinė prokurorė Nida Grunskienė atsakinėjo į parlamentarų klausimus dėl galimo informacijos buvusiam Seimo nariui, sulaukusiam kaltinimų dėl mažamečių prievartavimo, K.Bartoševičiui nutekinimo.
Tąkart Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pasisakė prieš neeilinės sesijos šaukimą, argumentuodami, kad nenori politikuoti prieš rinkimus, ir kaltino Demokratų sąjungą, kad per skubiai šaukiant neeilinę sesiją šie nesurinko reikiamo skaičius Seimo narių balsų.
S.Skvernelis svarstė, kad valstiečiai tąkart su valdančiaisiais susitarė, kad komisija prieš rinkimus nebūtų inicijuojama.
„Prieš rinkimus jie galimai turėjo kažkokius kitokius sutarimus, kas ir buvo viešojoje erdvėje išsakyta, ir tie susitarimai turbūt nepasibaigę. Net neįvykus rinkimams, bet sužlugus neeilinei sesijai šio klausimo pristatymui, jie iš karto išėjo su iniciatyva, kad dabar mes darysime komisiją, ir užtikrinsime valdančiųjų paramą. Tai tikiuosi, kad ta valdančiųjų parama yra ir komisija šiandien bus sudaryta“, – kalbėjo S.Skvernelis.
