Po svarstymo už Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas balsavo 59 Seimo nariai, 25 buvo prieš, 35 susilaikė.
Nepritarus pataisoms Seimas nutarė jas grąžinti tobulinti TTK.
Seime diskutuojant dėl įstatymo projekto, konservatorius Kęstutis Masiulis ragino kolegas palaikyti įstatymo pataisas, kadangi, anot jo, juose numatyta galimybė asmeniui kreipti į teismą, jei dėl jo atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių jis patyrė žalą.
Kartu konservatorius stebėjosi Liberalų sąjūdžio atstovų iniciatyva siūlyti numatyti, kad baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą, institucijos, jei tai nepakenks kitiems tyrimams, pačios turėtų asmenims pranešti apie tai, kad juos sekė.
„Įstatymo projektas yra subalansuotas, reikėjo padaryti pakeitimus, kad atsirastų galimybės žmonėms kreiptis į teismą ir sužinoti, kai buvo prieš juos taikyta kriminalinė žvalgyba. Tačiau aš girdžiu, ypač iš liberalų – ir stebiuosi – idėjas, kad reikia kažką dar suminkštinti ir po penkių metų leisti sužinoti, kad ten nelaikė liežuvio kriminaliniuose sluoksniuose, pavyzdžiui, mafijoje, ir įskundė žmogų. Ką tai reikštų? Tai yra baisūs dalykai. Būtų atvertas langas tiems baisiems asmenims sužinoti, kas juos įskundė ir galbūt atkeršyti tiems asmenims“, – aiškino valdančiųjų atstovas.
Su jo pozicija nesutiko Laisvės ir teisingumo atstovas Remigijus Žemaitaitis. Jis pabrėžė, kad įstatymo pataisų projektų gali būti pamintos žmogaus teisės.
„Norėčiau valdančiąją daugumą pasveikinti, kad jūs bandote prastumti KGB liustracijos įstatymą – panašų įstatymą esate prastūmę, kad 75 metus apie žmogų negalima paskleisti informaciją, kuris galimai, menamai ar tikėtinai bendradarbiavo su tuometinėm įvairiom Rusijos tarnybom. Tai dabartinis jūsų įstatymo projektas, koks yra dabar, be pataisų ir pasiūlymų, kaip tik ir kalba apie Baltarusijos, Rusijos valdymo modelį, kad žmogus neturės teisės sužinoti, kad prieš asmenį buvo taikomos vienokios ar kitokios priemonės. Tai yra žmogaus teisės, o tai gali būti ir melagingi pranešimai“, – aiškino R. Žemaitaitis.
Kriminalinės žvalgybos pataisomis siekiama stiprinti žmogaus teisių apsaugą, numatant, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionuotų tik apygardų teismai, o jų sprendimus būtų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Naujoje įstatymo redakcijoje, kurią paruošė Seime sudaryta darbo grupė, siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai nustatoma, jog buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės vykdant kriminalinę žvalgybą, kriminalinės žvalgybos institucijos turi atkurti pažeistas teises ir laisves, sunaikinti visus surinktus duomenis ir atlyginti asmeniui žalą. Taip pat siūloma numatyti, kad nustačius, jog kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės, apie tai būtų informuojamas kriminalinės žvalgybos institucijos vadovas, prokuroras, turi būti informuojamas ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos.
Teisių pažeidimą šiuo atveju nustatytų institucijos ir žmogus būtų informuojamas apie jo sekimą, jei tai nepažeistų nacionalinių saugumo interesų, nekiltų grėsmė kito asmens gyvybei ir sveikatai, jei nebūtų atskleista valstybės paslaptis, jei tai nepakenktų nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams. Nustačius, kad, vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą, pažeistos asmens teisės, šis asmuo galėtų kreiptis į teismą.
Nepritarė siūlymui įtvirtinti prievolę pranešti apie sekimą
Rengiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, Advokatūra siūlė parlamentarams įstatyme įtvirtinti galimybę asmeniui sužinoti, ar jis buvo sekamas.
Advokatai ragino teisės akte numatyti, kad pačios kriminalinės žvalgybos institucijos privalėtų pranešti asmenims apie prieš juos vykdytas kriminalinės žvalgybos priemones, supažindinti šiuos asmenis su apie juos surinkta informacija, kai tyrimas yra pasibaigęs, kai tie asmenys nėra įtariami padarę nusikalstamą veiką, kai tai nepakenks atliekamam tyrimui. Advokatūros įsitikinimu, tokia nuostata leistų įgyvendinti asmens teisę sužinoti, ar jis buvo sekamas ir pačiam įvertinti, ar dėl to galėjo būti pažeistos žmogaus teisės.
Advokatūros manymu, šiuo metu įstatymo pataisose numatyta teisė asmeniui kreiptis į teismą ir ginti dėl kriminalinės žvalgybos pažeistas teises tėra labiau teorinė, kuri realybėje nebūtų įgyvendinama.
Vis dėlto Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas rengusi darbo grupė Advokatūros siūlymui nepritarė.
Seimo darbo grupė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų sudaryta po to, kai 2021 m. pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė svarstyti Advokatūros skundą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje nėra užtikrintos galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą, nėra galimybės gintis nuo neteisėto sekimo.
Šis skundas pateiktas po Advokatūros ir teisėsaugos 2019 m. kilusio ginčo, kurio metu advokatai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas, klausdamos ar sekimas, slaptas pasiklausymas netaikytas advokatūros ir jos vadovų atžvilgiu, tačiau buvo atsakyta, kad tokia informacija negali būti pateikta, nes kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.
