Slapto balsavimo metu už A.Stončaičio atleidimą balsavo 62 Seimo nariai, dešimt – prieš, vienas biuletenis buvo sugadintas. Balsavime dalyvavo tik valdančiųjų atstovai, opozicija balsavimą boikotavo.
Tam, kad Seimo pareigūnai būtų atleisti, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Dabar nepasitikėjimo procedūros laukia Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė. Ji turėjo vykti dar antradienį, tačiau Seimo vakarinio posėdžio metu buvo paprašyta pertraukos iki kito posėdžio. Viskas spręsis ketvirtadienį.
Sako, kad negali pasitikėti
Valdantieji laikosi pozicijos, kad Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas A.Stončaitis neatsakė į žiniasklaidos iškeltus klausimus dėl jo reputacijos ir galimų netinkamų ryšių, o šiai pozicijai keliami aukščiausi skaidrumo standartai.
Klausimų dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko reputacijos valdantiesiems kilo po to, kai portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A.Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.
Šioje komisijoje valdantieji turi daugumą – septynis narius iš 12-kos, todėl, A.Stončaičiui atsisakant trauktis, komisijos darbas jau kelis mėnesius yra paralyžiuotas, nes valdantieji boikotuoja posėdžius.
Nepasitikėjimo A.Stončaičiu procedūros klausimą pristatė konservatorius Bronislovas Matelis.
Jis pabrėžė, kad, nors kilo įtarimų ir dėl kitų aplinkybių, nepasitikėjimo procedūra komisijos pirmininku inicijuota konkrečiai dėl slaptos pažymos, kurią esą turi Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
„Dažnai minima, kad šis nepasitikėjimas išreikštas dėl to, kad (A.Stončaitis) gavo neva neteisėtai leidimą dirbti su slapta informacija, dėl poligrafo. Ne.
Nepasitikėjimas ponu Stončaičiu keliamas tik vienu vieninteliu klausimu – VSD ir STT yra slapta pažyma, kurioje yra minimi pono Stončaičio kažkokie galimi ryšiai su abejotinos reputacijos žmonėmis.
Mūsų komisija, kuri dirba su jautria informacija, atsidūrė tokioje situacijoje, kai žinome, kad tokia pažyma yra, bet mums su ja susipažinti neleidžia. Kaip mes turėtume toliau elgtis?“ – klausė B.Matelis.
Konservatoriaus teigimu, jeigu A.Stončaitis būtų viešai atsakęs į jam užduotus klausimus apie galimus abejotinus jo ryšius, nepasitikėjimo procedūros neprireiktų. Tačiau jis tokio pasiūlymo esą atsisakė.
„A.Stončaitis atsisakė isšklaidyti abejones. Tokiu pirmininku mes negalime pasitikėti“, – tvirtino B.Matelis.
A.Stončaitis: tai yra nenormalu
Po konservatoriaus prie Seimo tribūnos stojo pats iš posto verčiamas A.Stončaitis. Jam buvo suteikta proga pasisakyti ir atsakyti į Seimo narių užduotus klausimus.
Pirmiausia demokratas pasiskundė, kad Seimo Antikorupcijos komisijoje jis, kaip pirmininkas, neturi realios galios, nes daugumą joje sudaro valdantieji, diriguojantys visai komisijos darbotvarkei.
A.Stončaitis paneigė kalbas, esą jam neturėjo būti išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.
„Gauti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir VSD raštai patvirtino, kad leidimas man dirbti su įslaptinta informacija išduotas teisėtai ir griežtai vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. (...)
Policijos departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras pagal kompetenciją tuo metu atliko patikrinimą ir informacijos, dėl kurios galėtų kilti abejonių dėl mano asmens patikimumo, sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo, nenustatė“, – kalbėjo demokratas.
„Tai, kad aš galimai atsisakiau tikrintis poligrafu, yra melas, nes sprendimas, kuriuo man skiriamas tyrimas poligrafu, niekada nebuvo priimtas, aš jo nesu nei matęs, nei buvau supažindintas.
Absoliutus melas yra ir specialiai skleidžiama žinia, kad kas nors galėjo tarpininkauti, išduodant leidimą. Ką, beje, patvirtino ir VSD direktorius“, – pastebėjo A.Stončaitis.
Pasak politiko, prieš išduodant leidimą, VSD atliko reikalingą ir su kitomis institucijomis suderintą tyrimą.
„Minėtus institucijų atsakymus į paklausimus kartu su laišku esu išsiuntęs kiekvienam iš jūsų. Visi atsakymai yra pridėti.
Penki mėnesiai pastovaus spaudimo man iš kai kurių išskirtinai valdančiosios daugumos kolegų atrodo jau tikrai ne kaip noras objektyviai išsiaiškinti, o paprasčiausias politinis pjudymas“, – rėžė A.Stončaitis.
„Kolegos Seimo nariai, tai, ką girdime, matome ir su kuo susiduriame šiandien, yra visiškai nenormalu. Nenormalu, kada apie žmogų kurpiamos niekuo nepagrįstos, melagingos istorijos, paminami visi moralės ir teisės principai. Tokie dalykai neturi ir negali vykti demokratinėje valstybėje“, – pridūrė jis.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas tikino, kad šis darbas – nėra didžiausia jo svajonė ir tikslas, tačiau jis esą laikosi nuomonės, kad „mes gyvename teisinėje valstybėje“.
„Mieli kolegos, būkime pakantesni vieni kitiems. Bent jau man kartais tikrai baugiai atrodo, kai vienas ar kitas elgiamės tiesiog žeidžiančiai. Juk esame tik politiniai oponentai, tačiau tikrai nesame kažkokie valstybės arba vieni kitų priešai“, – teigė A.Stončaitis.
M.Danielės likimas keliasi į ketvirtadienį
Po A.Stončaičio į tribūną turėjo stoti Laisvės frakcijos atstovė M.Danielė, tačiau demokratė Laima Nagienė nepasitikėjimo procedūrai paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Klausimas keliasi į ketvirtadienį.
Nepasitikėjimas M.Danielei pareikštas dar 2021 metų lapkritį. Jį inicijavę opozicijos atstovai tuomet nebaigė procedūros, ji atgaivinta tik po valdančiųjų iniciatyvos dėl A.Stončaičio.
Nepasitikėjimą M.Daniele inicijavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Asta Kubilienė tvirtino, kad komisijos pirmininkės elgesys ir veikla nėra suderinama su jos paskirtimi.
Vienu iš pagrindų atleisti M.Danielę iš pareigų buvo vienoje laidoje nuskambėjęs jos prisipažinimas, kad ji yra vartojusi narkotinių medžiagų.
