Tiek „Belaruskalij“ trąšų, tiek Kaliningrado tranzito ar dabartinio „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) korporatyvinių reikalų direktoriaus konkurso skandalų metu M.Skuodžio pavardė skambėjo tik antrame plane, nors politikos apžvalgininkai pastebi, kad M.Skuodžio rolės juose galimai buvo didesnės nei kitų, viešai linčiuojamų ministrų.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikai ir ekspertai įsitikinę, kad premjerė Ingrida Šimonytė jau seniai būtų atleidusi M.Skuodį, jeigu ne viena svarbi aplinkybė.
Ministro klaidų nemato
Praėjusią savaitę pasirodė informacija, kad „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta Agnė Belickaitė, kurios sutuoktinis – dabar jau buvęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, o artima draugė – partijos pirmininkė A.Armonaitė.
G.Nausėda teigė, kad tai yra „apgailėtinas žemos politinės kultūros pavyzdys“, su kuriuo negalima taikstytis, todėl „pati ministrė turėtų padaryti sprendimą arba premjerė turėtų padaryti sprendimą“, o tarp sprendimų prezidentas minėjo ir ministrės atsistatydinimą.
Tuo metu jokių panašių raginimų atsistatydinti M.Skuodis, kurio ministerijai yra tiesiogiai pavaldūs „Lietuvos geležinkeliai“, iš prezidento nesulaukė.
Pats M.Skuodis pareiškė, kad jam jau „pabodo“ komentuoti su „Lietuvos geležinkeliais“ susijusius įvykius, bet, anot jo, „yra kaip yra“.
„Pabodo. Patikėkite, man pabodo. Jeigu pasižiūrėtume, kiekvieną mėnesį yra tam tikri įvykiai, bet yra kaip yra – šioje vietoje galiu reaguoti tik žmogiškai. Niekas nenori, kad tokia situacija būtų, bet yra kaip yra“, – kalbėjo M.Skuodis.
Tuo metu Seimo narys, „darbietis“ Andrius Mazuronis, paklaustas, kodėl prezidentas toks principingas dėl A.Armonaitės, bet ne dėl tos pačios partijos deleguoto ministro, priminė, kad pirmiausiai „laisviečiai“ į ministrus siūlė Kasparą Adomaitį, tačiau prezidentui atmetus jo kandidatūrą, atsirado M.Skuodis.
„Šis ministras seniai nenusipelnė būti savo pareigose – iki šiol jį gelbsti tik tai, kad jis slepiasi už plačių ir aukštų prezidento pečių“, – kalbėjo A.Mazuronis.
„Kai V.Sinkevičius paliko ekonomikos ir inovacijų ministro poziciją, prezidentas to meto premjerui S.Skverneliui primygtinai siūlė šį asmenį paskirti ekonomikos ir inovacijų ministru. Tai neįvyko.
Tada prezidentas pradėjo kovą prieš Luką Savicką, nepaskirdamas, nepatvirtindamas jo. Kitaip tariant, tai yra prezidento žmogaus ir tuo viskas pasakyta“, – nurodė jis.
Kompromisinis kandidatas?
Pats ekspremjeras Saulius Skvernelis naujienų portalui lrytas.lt šią informaciją taip pat patvirtino.
„Primygtinai nieko nebuvo siūloma, bet buvo toks siūlymas, kad į ekonomikos ir inovacijų ministrus galėtų būti siūlomas M.Skuodis, kurio kaip kandidato aš nemačiau. Tokia kalba buvo“, – patvirtino parlamentaras.
Būtent todėl S.Skvernelis nesistebi, kad prezidentas dėl kilusio nepotizmo skandalo kritikavo tik A.Armonaitę, bet ne M.Skuodį, kuriam ir pats S.Skvernelis pastabų negaili. Tiesa, kokie būtent ryšiai sieja G.Nausėdą ir M.Skuodį, S.Skvernelis negalėjo atsakyti.
„Beveik visi skandalai, kurie kilo Vyriausybėje, vienaip ar kitaip yra susiję su Susisiekimo ministerijos sritimi – kalbant apie tranzitą, apie tiltų griuvimą, kelių netiesimą. Taip pat ir įvairios „Lietuvos pašto“ problemos, dabar – ir nepotizmas. Tiesiog šioje atsakomybės srityje jam nelabai sekasi darbuotis“, – įvertino jis.
Politikas teigė nepastebėjęs, kad premjerė norėtų patraukti M.Skuodį – priešingai, anot jo, kad ir ką ministras darytų, „randami 25 paaiškinimai, kodėl viskas yra gerai“.
„Laisvės partija galėtų daugiau pasakyti, kaip jis staiga atsirado, nukirtus K.Adomaičio kandidatūrą, ir kokie kompromisai buvo pasiekti dėl kokių kitų ministrų, kad buvo pasiūlytas šis prezidento kandidatas, ir Laisvės partijai jis tiko.
Matyt, nei Laisvės partija, nei premjerė nejaučia, kad tai yra Laisvės partijos deleguotas ministras“, – pastebėjo Seimo narys.
Pastebi ryšius
Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius įsitikinęs, kad M.Skuodis – vienintelis I.Šimonytės Vyriausybės ministras, kurį iš tiesų reikėtų keisti.
„Pirmiausiai – dėl viso bagažo su „Lietuvos geležinkeliais“. Ne vieną ir ne du kartus ministras parodė ne tai, kad nevaldo „Lietuvos geležinkelių’’, bet gal net tyčia leidžia jiems užsiimti tuo, kuo jie labai mėgsta užsiimti – gaudyti pelnus ir nepaisyti valstybės interesų, įskaitant ir valstybės saugumo interesų.
Toks atsainus požiūris į „Lietuvos geležinkelius“, manau, turėtų būti baudžiamas. Aišku, „Lietuvos geležinkeliai“ visada buvo sunkiai valdomi, bet neįžiūriu net intencijos, kad su jais būtų atverstas naujas lapas“, – įvertino V.Valentinavičius.
Politikos apžvalgininkas taip pat įsitikinęs, kad M.Skuodis jau būtų buvęs I.Šimonytės pakeistas, jeigu ne prezidentas G.Nausėda.
V.Valentinavičius pastebėjo, kad neatsitiktinai dėl galimo nepotizmo skandalo kritikuojama partijos pirmininkė A.Armonaitė, o ne ministerijos, kuriai pavaldūs „Lietuvos geležinkeliai“, vadovas.
V.Valentinavičius priminė, kad M.Skuodis tik nominaliai yra Laisvės partijos ministras – realiai jis vienintelis ministras, kurio įtraukimo į Vyriausybę prezidentas išsireikalavo.
„Jį galima laikyti prezidento ministru, o prezidentas pagarbiai elgiasi su savo nuosavybe ir jos nekritikuoja.
Įdomu tai, kad M.Skuodis suvaidino pakankamai didelį vaidmenį aname, baltarusiškų kalio trąšų tranzito skandale – mano galva, jo rolė buvo kur kas didesnė (nei G.Landsbergio – aut.past.), nes jam pavaldūs „Lietuvos geležinkeliai“, bet tada G.Nausėda reikalavo būtent G.Landsbergio atsistatydinimo, o M.Skuodį paliko nuošalyje“, – kalbėjo apžvalgininkas.
V.Valentinavičius pastebėjo, kad tose istorijose, kur „įkliūva“ M.Skuodis, šalia figūruoja ir vyriausiasis G.Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
„Yra žinoma, kad buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas M.Bartuška buvo pramynęs takelį pas J.Neverovičių. O G.Nausėdos požiūris į viską, ką daro J.Neverovičius, yra įdomus.
Iš vienos pusės, jį visada palaikydavo, ir „Lietuvos geležinkeliai“ aiškiai neskubėjo nutraukti kalio trąšų tranzito – galbūt padrąsinti to paties J.Neverovičiaus“, – neatmetė V.Valentinavičius.
Politikos apžvalgininkas priminė ir Dovydo Pancerovo bei Birutės Davidonytės knygoje „Prezidentas ir pranešėjas“ aprašytą epizodą, kad pradiniame etape Prezidentūra priešinosi baltarusiškų kalio trąšų sankcionavimui.
„O vėliau, kai kilo skandalas, G.Nausėda leido sau pakankamai stipriai spausti G.Landsbergį atsistatydinti“, – kalbėjo jis.
V.Valentinavičius įsitikinęs, kad M.Skuodžio darbas netenkina ir pačios I.Šimonytės, tačiau būtent dėl G.Nausėdos vaidmens ministras nėra keičiamas.
„I.Šimonytė visai džiaugsmingai šį ministrą pakeistų, bet to nedaro, nenorėdama dar vieno konflikto su prezidentu. Matome, kad I.Šimonytė atsisako komentuoti prezidento pareiškimus ir stengiasi nekreipti į juos dėmesio.
M.Skuodis yra toks nuolat esantis, didelis, Vyriausybei ne visai palankus komentaras Vyriausybės viduje. Jis išlieka poste tik todėl, kad yra G.Nausėdos ministras. Premjerė nemato prasmės dėl jo laužyti iečių“, – nurodė V.Valentinavičius.
M.Skuodžio fenomenas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas svarstė, kad M.Skuodžio reakcija, kilus dar vienam su „Lietuvos geležinkeliais“ susijusiam skandalui, nebuvo tinkama.
„Politikui, ministrui neturėtų būti „atsibodę“ aiškinti situaciją. Net jeigu ir atsibodo, viešai taip sakyti tikrai nėra prideramas elgesys“, – kalbėjo I.Kalpokas.
Politologas pastebėjo, kad būtent Susisiekimo ministerija yra ta, kurią šioje Vyriausybėje nuolat lydi skandalai.
„Tai ministerija, apie kurią kalbame tiek trąšų tranzito, tiek Kaliningrado tranzito kontekste, tiek galimo sankcijų apėjimo kontekste. Dabar vėl turime galimo nepotizmo skandalą, ir kažkaip labai įdomiai didžioji dalis tų skandalų susiveda į vieną šios ministerijos kuruojamą įmonę – „Lietuvos geležinkelius“.
O rimtesnių sprendimų, veiksmų nėra. Tai sudaro sąlygas kalbėti jei ne apie paties ministro ne pačias stipriausias kompetencijas, tai apie tam tikrą neveiklumą, negebėjimą valdyti situacijos“, – įvertino jis.
Pastebėjus, kad kiti Vyriausybės ministrai dėl padarytų klaidų yra kritikuojami daug labiau – ar tai būtų vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, ar krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, ar tas pats G.Landsbergis, kai M.Skuodžio pavardė iš žiniasklaidos puslapių dingsta jau po dienos ar kelių, I.Kalpokas šio fenomeno priežasčių ieškotų M.Skuodžio asmenybėje.
„M.Skuodis kaip asmenybė yra pernelyg neužkliūnantis – jis, atrodytų, technokratas, kuris neturi labai didelio atpažįstamumo visuomenėje, nepaisant to, kad atsiduria dėmesio centre.
A.Armonaitė, A.Bilotaitė, G.Landsbergis yra poliarizuojančios asmenybės, kurios iš anksto visuomenės akyse turi krūvį, todėl prie jų labai gerai visi šie dalykai „kimba“. O M.Skuodis nėra atpažįstamas, galbūt todėl visa tai ir nuslysta.
Kita vertus, negalima atmesti ir to varianto, kad lengviau pavyksta išsisukti nuo kritikos todėl, kad potencialiai tai yra Prezidentūros žmogus Vyriausybėje“, – kalbėjo I.Kalpokas.
