Naujienų portalas lrytas.lt nusprendė pasižvalgyti po 60-ies šį kovą išrinktų merų biografijas, kurias jie yra pateikę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
Nors kai kurių savivaldybių vadovai savo anketose nusprendė nedaugžodžiauti ir dalies duomenų apskritai nepateikė, nemažai savivaldos politikų tikrai leido rinkėjams juos pažinti geriau.
Kadencijų rekordininkai ir 6 merės moterys
Pirmajame šių metų savivaldos rinkimų ture buvo išrinkti net 26 merai, tad į antrąjį turą pateko 34 kandidatai. Pastebima, kad tai – bene rekordinis rezultatas, mat per ankstesnius savivaldos rinkimus 2015 ir 2019 metais pirmajame ture pergalę užsitvirtino gerokai mažiau – po 19 merų.
Iš viso šiuose rinkimuose perrinkti 38 merai, savivaldybėms vadovaus 54 vyrai ir 6 moterys. Tiesa, praėjusiuose savivaldos rinkimuose 2019-aisiais moterys iškovojo viena mažiau – 5 merų kėdes.
Tarp išrinktų Lietuvos merių – ir Birštono vadovė, socialdemokratė Nijolė Dirginčienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Ausma Miškinienė toliau vadovaus Lazdijų rajonui, Mažeikių rajonui – socialdemokratė Rūta Matulaitienė, Širvintų rajono merės pareigas toliau eis Regionų partijos atstovė Živilė Pinskuvienė, Zarasų rajonui vadovaus liberalė Nijolė Guobienė, o Alytaus rajonui – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė Rasa Vitkauskienė.
Į mero poziciją iš viso kandidatavo 111 moterų ir 322 vyrai, o antrajame ture rungėsi 59 kandidatai vyrai ir 9 kandidatės moterys.
Mero „rekordininko“ titulą vis dar išlaiko konservatorius Gintautas Gegužinskas, laimėjęs jau pirmame ture ir už borto palikęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovę Neringą Trinskienę.
Pirmą kartą G.Gegužinskas Pasvalio meru išrinktas 1990 metais. Po penkerių metų, 1995-aisiais, jis buvo perrinktas antrai kadencijai.
Vėliau G.Gegužinskas trejus metus dirbo Pasvalio darbo biržoje direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2003-ųjų vėl sėdo į mero kėdę ir joje yra iki šiol. Taigi su nedidele pertrauka konservatorius Pasvalį valdo jau tris dešimtmečius.
Dar vieną kadenciją užsitikrino ir 23 metus Druskininkams vadovaujantis Ričardas Malinauskas. VRK duomenys rodo, kad mero pareigas R.Malinauskas pradėjo eiti dar 2000-aisiais.
R.Malinauskas triuškinančią pergalę taip pat pasiekė jau pirmame ture, surinkęs daugiau nei 70 proc. rinkėjų balsų ir įveikęs konservatorių Gerardą Sokolovą.
Moka ir ne po vieną užsienio kalbą
Panašu, kad nemaža dalis naujai išrinktų merų yra poliglotai – VRK biografijose kai kurie savivaldybių vadovai tikino mokantys ne po vieną užsienio kalbą.
Pavyzdžiui, Anykščių meras Kęstutis Tubis nurodė mokantis anglų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas, o valstietis Arvydas Nekrošius – anglų, rusų, vokiečių ir lenkų kalbas.
Kai kurių savivaldybių šeimininkai supranta ir dar retesnes kalbas – pavyzdžiui, netoli Latvijos sienos esančios Joniškio savivaldybės meras, liberalas Vitalijus Gailius nurodė mokantis šios kaimyninės valstybės kalbą, o Tauragės rajono meras, liberalas Dovydas Kaminskas susišnekėtų danų kalba.
Tiesa, užduotis parašyti mokamas užsienio kalbas kai kuriems pasirodė ne tokia ir paprasta – Pakruojo rajono meras, socialdemokratas Saulius Margis kaip užsienio kalbą nurodė lietuvių kalbą.
Daugiausia savivaldybių vadovų susišnekėtų anglų ir rusų kalbomis. Rusų kalbą, VRK duomenimis, moka kiek daugiau nei 40 išrinktų merų, anglų – apie 35. Dar 4 merai pažymėjo mokantys prancūzų kalbą.
Po 10 merų nurodė mokantys lenkų, vokiečių kalbas, dar 4 merai informacijos apie užsienio kalbų žinias apskritai nepateikė.
Nemažai merų kalba ir trimis užsienio kalbomis – pavyzdžiui, Druskininkų meras R.Malinauskas, valstietis Ignalinos rajono meras Laimutis Ragaišis ar Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius supranta lenkų, rusų, vokiečių kalbas.
Pateikti duomenis apie savo išsilavinimą panoro ne visi merai – informacijos apie tai nepristatė net 20 savivaldybių vadovų. Didžioji dalis merų tikino turintys magistro laipsnį, kiek mažiau – bakalauro. Trys Lietuvos merai turi daktaro laipsnius.
Tarp jų – Jonavos meras M.Sinkevičius, Raseinių rajono meras A.Nekrošius ir Kazlų Rūdos meras M.Varaška.
Platus pomėgių spektras
Lietuvos miestų ir miestelių vadovai pasižymi tiek įprastais, tiek ir labai išskirtiniais pomėgiais. Didžioji dalis merų savo biografijose tikino mėgstantys keliauti, skaityti knygas, sportuoti, užsiimti medžiokle, žvejyba ar daržininkyste, slidinėti. Kai kuriuos žavi protmūšiai ar teatras.
Štai Akmenės rajono meras V.Mitrofanovas, Kazlų Rūdos meras M.Varaška ir dar keli merai nurodė, kad mėgsta gaminti maistą (pastarasis dar domisi ir kino montažo klaidomis), Anykščių meras K.Tubis ir Plungės rajono meras A.Klišonis užsiima bitininkyste, o Elektrėnų meras G.Ratkevičius domisi kultūrizmu.
Ignalinos rajono vadovas L.Ragaišis mėgsta tyrinėti savo giminės ir krašto istoriją, o Jurbarko rajono meras S.Mockevičius labai mėgsta dirbti sodo darbus.
O kai kurių savivaldybių šeimininkai – užkietėję sportininkai. Pavyzdžiui, Jonavos meras M.Sinkevičius nurodė mėgstantis ne tik bėgimą, bet ir triatloną, krepšinį, aktyvų poilsį gamoje ir nardymą.
Klasikinį kostiumą į sportinę aprangą dažnai iškeičia ir Kaišiadorių rajono meras Š.Čėsna, kuris nurodė mėgstantis bėgimą, dviračių sportą, plaukimą, slidinėjimą, buriavimą ir žygiavimą. Jis taip pat yra bėgimo klubo „Kaišiadorys bėga“ narys.
Itin didelę aistrą sportui jaučia ir Tauragės rajono meras D.Kaminskas.
„Mano aistra ir geriausias laisvalaikio praleidimo būdas – bėgimas. Šiuo metu esu nubėgęs jau 18 tradicinių maratonų (42 km.). Nuo 2016 metų dalyvauju įvairiose triatlono varžybose. Svarbiausias pasiekimas šioje ištvermės sporto srityje – 2 kartus pasiektas finišas vienose iš sunkiausių pasaulio triatlono varžybų „IRONMAN“ (šias varžybas sudaro 3,8 km plaukimo, 180 km dviračio mynimo, 42 km bėgimo).
Šią distanciją 2017 m. Kalmar mieste (Švedija) pavyko įveikti per 12 valandų ir 13 minučių, o 2022 m. Barselonoje (Ispanija) per 12 valandų ir 47 minutes“, – savo biografijoje nurodė D.Kaminskas.
Alytaus meras N.Cesiulis domisi numizmatika ir kolekcionuoja monetas, šis pomėgis taip pat nurodytas ir Neringos mero D.Jasaičio biografijoje. Tiek N.Cesiulis, tiek ir Pakruojo rajono meras S.Margis labai mėgsta keliones motociklu.
Kauno rajono meras V.Makūnas užsiima dekoratyvinių augalų auginimu, o štai Raseinių meras A.Nekrošius domisi programavimu, šachmatais ir Sci-Fi filmais. Rokiškio rajono merui R.Godeliauskui patinka giedoti sakralinės muzikos chore, jis taip pat domisi kinologija, o Širvintų rajono merei Ž.Pinskuvienei patinka automobilių sportas.
Visgi aptikta ir dar įdomesnių pomėgių – štai Ukmergės rajono meras D.Varnas savo ruožtu nurodė užsiimantis ne tik žvejyba ir bitininkyste, bet net elnių auginimu.
Teistumas ir merų milijonai
Šiuose savivaldos rinkimuose merais tapo 4 su teisėsauga reikalų turėję politikai. Bene didžiausią ažiotažą pastaruoju metu sukėlė Anykščių rajono vadovo K.Tubio kelias į mero postą.
Panevėžio apygardos teismui vasarį nusprendus, kad K.Tubis yra kaltas dėl prekybos poveikiu ir jam uždrausta ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, kovo 7 d. VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, pašalino politiką iš rinkimų, kuriuose jis jau buvo patekęs į antrą turą.
Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas panaikino VRK sprendimą šalinti K.Tubį iš rinkimų, komisija politiką sugrąžino į kovą dėl Anykščių rajono mero pozicijos.
Dėl kyšininkavimo dirbant savivaldybėje maždaug prieš dešimtmetį buvo nuteistas Kalvarijos meras N.Šidlauskas. Kaip nurodoma jo VRK biografijoje, nuosprendis jam įsigaliojo 2013 metų kovą. Teigiama, kad jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą.
2016 metų balandį teistumas N.Šidlauskui panaikintas.
Kupiškio rajono apylinkės teismas Kupiškio rajono merą D.Bardauską nuteisė 2000 m. rugpjūtį, tačiau po dvejų metų teistumas jam buvo panaikintas.
Tiesa, D.Bardauskas 2019 m. liepą buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų. Pareiškus įtarimus, D.Bardauskas buvo nušalintas nuo mero pareigų, mero narystė partijoje buvo sustabdyta, bet 2020 m. pavasarį teismas leido jam sugrįžti į mero pareigas.
2021 m. gegužės 5 d. Panevėžio apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje pateikti kaltinimai D.Bardauskui ir savivaldybės kultūros centro direktorei Jolitai Janušonienei dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, dokumentų klastojimo ir kurstymo suklastoti dokumentą.
Su teisėsauga dažnai teko susidurti ir Panevėžio merui Ryčiui Mykolui Račkauskui. Dėl pareikštų įtarimų prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimo tarnyba R.M.Račkauskas 9 mėnesius buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2018 metų birželio 21-osios.
Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl Panevėžio savivaldybėje galimai įvykdytų korupcinių nusikaltimų.
2019 metų kovo 21 dieną nebepratęstas R.M.Račkausko nušalinimas nuo pareigų. 2019 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė, kad pradėjo tyrimą dėl R.M.Račkausko veiklos.
2023 metų sausio 1 dieną Lietuvos apeliacinis teismas išteisino nuteistą R.M.Račkauską. Vasarį Generalinė prokuratūra paskelbė, kad skundžia tokį sprendimą.
VRK anketose rinkimuose dalyvaujantys politikai taip pat privalo pateikti ir savo turto deklaracijas. Iš turimų duomenų matyti, kad turtingiausias Lietuvos meras yra Kauno miesto vadovas V.Matijošaitis.
Prie privalomo registruoti turto jis yra nurodęs 2 mln. 668 118 tūkst. eurų sumą. Vertybiniai popieriai, meno kūriniai ir juvelyriniai dirbiniai iš jų sudaro 2 mln. 336 813 tūkst. eurų, meras taip pat nurodė turintis 22 832 tūkst. piniginių lėšų.
V.Matijošaitis taip pat nurodo suteikęs daugiau nei 5 mln. eurų vertės paskolų, o pats gavo paskolų už 404 902 tūkst. eurų.
Milijono ribą yra peržengusi ir Liberalų sąjūdžio atstovė Zarasų rajone N.Guobienė. Jos deklaracijoje nurodoma, kad politikė turi registruoto turto už 1,001 mln. eurų, 91 693 tūkst. eurų piniginių lėšų ir yra suteikusi paskolų daugiau nei už 83 tūkst. eurų.
Arti milijono yra ir Palangos mero Š.Vaitkaus turtas – VRK duomenimis, jis siekia 948 993 tūkst. eurų.
O štai Biržų rajono meras, socialdemokratas K.Knizikevičius deklaracijose žiba mažiausiai – politikas nurodė turintis turto už 3500 eurų.
