Kol dalis politikų ir ekspertų ramina, kad baimintis nėra ko, nes branduoliniais grasinimais Kremlius pradeda švaistytis vos pajutęs nesėkmės kvapą Ukrainoje, be to, jis dislokuotas ir Kaliningrado srityje, kiti perspėja – padidėjęs taktinių branduolinių ginklų nešėjų skaičius turi pagrindo papildomos įtampoms regione.
„Ir Lenkija, ir Lietuva susiduria su pavojumi, kai taktinis branduolinis ginklas (jau ne tik strateginis, bet ir taktinis) gali atsirasti prie pat mūsų sienos. Ir, hipotetiškai, jis gali būti panaudotas kilus ginkluotam konfliktui su NATO“, – atkreipė dėmesį karybos ekspertas Egidijus Papečkys.
Pasipylė grasinimai
Kremliaus vadovas V.Putinas savaitgalį pareiškė, kad Rusija ketina Baltarusijos teritorijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus. Dėl to su Baltarusijos autoritaru Aliaksandru Lukašenka buvo pasirašytas atitinkamas susitarimas. Tai esą yra atsakas į Jungtinės Karalystės planus suteikti Ukrainai šaudmenų su nusodrintu uranu.
JAV į tokius planus sureagavo ramiai, primindama, kad šis susitarimas buvo aptartas dar pernai ir nėra jokių požymių, jog Kremlius iš tiesų ketina panaudoti savo branduolinį arsenalą.
Šalies gyventojus puolė raminti ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, atkreipdamas dėmesį, kad NATO šalies gynyba nuo branduolinio ginklo grėsmės garantuota nepriklausomai nuo to, ar ginkluotė dislokuota į vakarus nuo mūsų sienų (Kaliningrado srityje), ar į rytus (Baltarusijoje), ar šiaurėje (Leningrado srityje).
„Rusija imasi naujų žingsnių, mėgindama sukelti Vakaruose dalies politikų nepasitenkinimą parama Ukrainai arba įbauginti Ukrainą remiančias šalis. Prie tokio žingsnio priskirtinas Putino pareiškimas apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje iki š.m. liepos mėnesio.
Kadangi paruošti per tris mėnesius dislokavimui vietą praktiškai neįmanoma, vadinasi, naudos Baltarusijos jau turimą infrastruktūrą, dėl kurios tarėsi dar prieš metus. Branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje tik rodo po pradėto karo prieš Ukraino Putino pučiamas baimes, susijusias su NATO pajėgų stiprėjimu rytiniame flange.
Blaškytis dėl to, šaukiant, „o kas dabar bus“ – neverta“, – tikino krašto apsaugos ministras.
Tiesa, branduoline valstybe netrukus tapsiančios Baltarusijos propagandistai kaipmat puolė svaidytis grasinimais Varšuvai ir Vilniui. Propagandistas Grigorijus Azarionokas rėžė, kad Lietuva ir Lenkija turėtų nusiteikti branduoliniam smūgiui iš Baltarusijos teritorijos.
„Baltarusija – branduolinė valstybė. Valstybė, turinti galimybę pasikėsinimo į jos teritoriją atveju sureaguoti panaudodama taktinį branduolinį ginklą. Varšuva ištirps, o Vilnius nuskęs. O mes stebėsime blausų saulėlydį ir kylantį nuodingą grybą virš Lenkijos pelkių. Baikite reikštis, kitaip apšvitinsime“, – sakė propagandistas.
Savo ruožtu Ukraina dėl V.Putino planų ragina sušaukti nepaprastąjį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.
Žinutė turi savo tikslą
Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius įsitikinęs, kad branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijos teritorijoje saugumo situacijos mūsų regione nekeičia. Jo teigimu, paties Rusijos manevro tikslas – ne tiek karinis, kiek informacinis, skirtas pagąsdinti Vakarus.
„Man iš karto norisi pasakyti tokį populiarų posakį: tik nereikia mūsų gąsdinti. Jie mus gąsdina ir gąsdina. Tikisi, kad prigąsdins, nebus jokių sankcijų ir spaudimo. Jie yra chuliganai. Pasaulio chuliganai. Tiek V.Putinas, tiek A.Lukašenka.
Ši žinutė yra daugiau skirta NATO, Vakarų pasauliui, kad šalys, kurios nežino rusų mentaliteto, išsigąstų“, – portalui lrytas.lt sakė A.Pocius.
Anot jo, taktiniai branduoliniai ginklai gali skrieti 300–500 km atstumu, todėl, ar jie dislokuoti Lietuvos pašonėje esančioje Kaliningrado srityje, ar kaimyninėje Baltarusijoje, skirtumo esą nėra.
„Be abejonės, grėsmė išlieka. Ji buvo visą laiką. Manyčiau, kad jau nuo mūsų nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio mes žinojome, jog Rusija mums visą laiką grasins, visą laiką demonstruos savo galią. Tą jie ir daro.
Tačiau karo Ukrainoje kontekste jie gąsdina ne Lietuvą, o visą NATO ir Vakarų pasaulį“, – pastebėjo buvęs kariuomenės vadas.
A.Pocius sutiko, kad branduolinio vėzdo V.Putinas griebiasi matydamas nesėkmes fronte. Griežtos reakcijos politikas dabar lauktų iš Vakarų pusės.
„Prezidentas J.Bidenas yra pasakęs V.Putinui, kad nebandykite panaudoti taktinio branduolinio ginklo, nes bus atsakas. Ir taškas. Jie puikiai suvokia, ką tai reiškia. Jeigu bandys panaudoti, ištartas žodis taps kūnu. Atsakas bus“, – patikino jis.
Ragina žiūrėti rimtai
Karybos ekspertas E.Papečkys į Rusijos planus ragina žiūrėti rimtai. Jis pažymi, kad branduolinio ginklo plėtra į nebranduolines valstybes bet kokiu atveju pasaulio saugumo žemėlapyje įneša dar daugiau sumaišties.
„Bet koks branduolinio ginklo platinimas į šalis, regionus, kuriuose jis nebuvo, kelia grėsmę. Branduolinis ginklas turi būti kontroliuojamas, jį turinčios šalys yra pasirašę daugybę susitarimų, kaip vykdyti viena kitos kontrolę, kad būtų galima išvengti didelės katastrofos. Tai yra piktybinis žingsnis, kuriuo siekiama padidinti įtampą, sukelti nerimą Vakarų valstybėse.
Tiesiogiai branduolinio karo grėsmė dėl to nepadidėja, tačiau tikrai reikės imtis tam tikrų priemonių, NATO yra numatytos procedūros, ką tokiu atveju daryti“, – portalui lrytas.lt situaciją komentavo E.Papečkys.
Jis akcentavo, kad Vakarai turės reaguoti, o iš to išlošti gali ir Lietuva, prašydama papildomų saugumo garantijų NATO rytiniame flange.
Be kita ko, ekspertas aiškino, kad skirtumas, ar branduolinis ginklas dislokuotas Kaliningrade, ar Baltarusijoje, yra, nes iš Baltarusijos teritorijos galima pasiekti dar daugiau valstybių, be to, padaugėja taktinio branduolinio ginklo nešėjų skaičius. Tai turi įtakos ir Lietuvos saugumui.
„Jau dabar Baltarusijos aviacija, raketos galės nešti taktinį branduolinį ginklą, kai jis atsiras. Kalbama apie taktinį ginklą, tai galbūt ir Baltarusijos artilerija galės naudotis taktiniais branduoliniais sviediniais. Padidėja branduolinio ginklo nešėjų skaičius. Kaliningrade jis yra ribotas. Šis ratas labai prasiplečia.
Taip pat iš Baltarusijos su branduoliniu ginklu galima pasiekti taikinius, esančius toliau, nei iš Rusijos teritorijos“, – dėstė E.Papečkys.
Karybos ekspertas taip pat įsitikinęs, kad branduolinius grasinimus iš kišenės V.Putinas vėl traukia dėl eilinį kartą nepasiektų tikslų mūšio lauke.
„Rusija nepasiekia pergalės netgi prie Bachmuto, kur yra mestos visos pajėgos. Jeigu ir bus užimtas koks nors miestelis, pasiektas nedidelis taktinis laimėjimas, iš esmės šiuo metu Rusija yra nepajėgi kovoti. Milžiniška karinė, finansinė parama, kurią Ukraina gauna iš Vakarų, neleidžia Rusijai pasiekti pergalių fronte.
Ukrainiečių ryžtas, vakarietiški ginklai yra tai, su kuo Rusija yra nepajėgi susitvarkyti. Šiuo metu Kremlius supranta, kad jie pralaimi dabartinį etapą.
Branduolinis šantažas yra politinio spaudimo priemonė dėl nesėkmių fronte“, – konstatavo pašnekovas.
Ragina imtis atsako
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas nurodė, kad šalys diktatorės turi sulaukti griežto Vakarų atsako.
„Rusijos sprendimas Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą privalo sulaukti rimto ir vieningo NATO bei Europos Sąjungos atsako. Tai yra desperatiškas Kremliaus žingsnis, bet jis yra branduolinio šantažo dalis, todėl pasakymai, kad jis nieko nekeičia regiono saugume, būtų lengvabūdiškas bei neatsakingas.
Atsakas tam yra tik vienas: karinių pajėgumų Lietuvoje bei Baltijos valstybėse ženklus stiprinimas. Taip pat ir sankcijos, tačiau tik sankcijų šiuo atveju nepakanka.
Priešiškas Rusijos žingsnis daromas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, tuo pačiu aišku ir kas turi duoti vieningą atsaką“, – feisbuke rašė L.Kasčiūnas.
Pasak politiko, Rusija supranta tik jėgą, o nuolaidas – kaip kvietimą agresijai.
„Baltarusijos režimas turi suprasti, kad jis galutinai laidoja savo bet kokią autonomiją bei dar kartą spjauna savo piliečiams į akis, pažeisdamas šalies Konstituciją, tarptautinius įsipareigojimus būti valstybe be branduolinių ginklų bei baltarusių griežtai antibranduolinius įsitikinimus. Ar baltarusiai ir toliau tylės?
Rusija nusispjovė ir į tik ką kartu su Kinijos Liaudies Respublika bendrai paskelbtą dviejų lyderių pareiškimą apie nedislokavimą branduolinių ginklų užsienio valstybėse. Kremlius žemina ir savo artimiausią sąjungininkę.
Lietuva šantažui nepasiduos ir tik stiprins savo gynybinius pajėgumus“, – pranešė jis.
