Apie valdančiąją Laisvės partiją ir jai pavaldžius asmenis sukrėtusį nepotizmo skandalą politikai diskutavo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“.
Mato ne vieną problemą
Primename, kad klausimus dėl Agnės Belickaitės ryšių su Laisvės partija viešojoje erdvėje iškėlė keletas žurnalistų, pastebėjusių, jog ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona įsidarbino „Lietuvos geležinkelių grupės“ (LTG) korporatyvinių reikalų direktore.
Svarstyta, ar A.Belickaitės paskyrimas į LTG yra skaidrus, mat, ji yra glaudžiai susijusi su Laisvės partija ir yra artima šios politinės jėgos lyderės A.Armonaitės draugė. Be to, LTG yra pavaldi susisiekimo ministerijai, o šią, pagal galiojančius valdančiosios koalicijos partijų susitarimus, kontroliuoja Laisvės partija.
E.Gentvilas juokavo, kad šiandien yra padaryta tokia didelė komunikacinė klaida, jog ji net „permušė“ kas ketverius metus vykstančių savivaldos rinkimų temą.
„Aš maniau, kad visa ši savaitė bus rinkimų rezultatų aptarimas. <...> Aš čia su šypsena sakau – padaryta tokia komunikacinė klaida, kuri kelia tokius klausimus, kokius ir jūs keliate“, – svarstė jis.
Tiesa, politikas prisipažino, kad Laisvės partijos pirmininkės A.Armonaitės pareiškimas, esą ji nežinojo, kad jos bendraklasė ir draugė, taip pat viceministro V.Jurgučio žmona gavo vadovaujantį postą Lietuvos geležinkeliuose, jo neįtikina.
„Tačiau aš neturiu jokio pagrindo paneigti jos sakymą. <...> Aš atsiprašau, kad neturiu jokio fakto, paliudijančio, kodėl aš netikiu. Aš netikiu emociškai, psichologiškai, politiškai. O faktologiškai, teisiškai aš negalėčiau įrodyti, kad taip yra. Bet regimybė kaip minimum, o tikėjimas – tegul nepyksta Aušrinė, aš turiu teisę turėti savo įsitikinimą ir savo tikėjimą“, – kalbėjo E.Gentvilas.
A.Mazuronis savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog tiek V.Jurgutis, tiek jo sutuoktinė A.Belickaitė atsistatydino būtent tada, kai pradėta reikalauti A.Armonaitės galvos, o ne tik iškilus pačiai istorijai.
„Akivaizdu, kad tų atsistatydinimų tikslas nėra suvokimas, kad blogai padariau, o siekiama apsaugoti ministrę nuo tolimesnės atakos. Neabejoju, kad niekam čia nebuvo joks siurprizas, visi ten viską žinojo, net ir buvo suderinta tikriausiai“, – spėjo „darbietis“.
Pasak jo, dar didesnė problema yra ta, kad jauni politikai, kurie atėjo į politiką su kitoniškumo vėliava bei deklaracijomis, kad tai, kas buvo iki šiol, yra nepriimtina, dabar parodo, kad tai tėra deklaracijos.
„O galvose liko tas pats, kas galiojo jau eilę dešimtmečių aukščiausiuose valdžios sluoksniuose“, – sakė A.Mazuronis.
Darbo partijos pirmininkas pridūrė, jog šitas smūgis Laisvės partijai greičiausiai bus labai stiprus.
„Jeigu tai, kas vyko iki šiol, jų elektoratui daugmaž buvo toleruotina, šitie dalykai bus ypatingai jautrūs, nes už juos balsavo tie žmonės, kurie būtent to kitoniškumo ir tikėjosi“, – vertino jis.
„Stiprus politinis lyderis visada prisiima asmeninę atsakomybę. Manau, kad taip“, – paklaustas, ar A.Armonaitė visgi turėtų trauktis iš ministrės posto, pažymėjo A.Mazuronis.
Tuo metu E.Gentvilas svarstė, jog taip drąsiai ministrės galvos dar nereikalauja, tačiau „trūksta jau nedaug“.
„Na, dar vienas faktelis, ir aš sakysiu, kad Aušrinė turi trauktis. Dar vienos pusseserės arba faktelio, kad buvo daroma kažkokia įtaka, pavyzdžiui, per susisiekimo ministeriją, nebūtinai per pačią Aušrinę. <...>
Būčiau aš pats opozicijoje, kalčiau griežčiau, bet sąžiningai pasakysiu – esame koalicijoje, turime labai daug bendrų dalykų. Kitas dalykas – ar tikrai sveika Lietuvai griūvanti Vyriausybė tokiu laikotarpiu?“, – klausė E.Gentvilas.
Tiesa, A.Mazuronis prakalbo ir apie susisiekimo ministrą Marių Skuodį, kuris, jo teigimu, „jau seniai nenusipelnė būti savo pareigose“, tačiau yra itin palaikomas prezidento.
„Iki šiol jį gelbsti tik tai, kad jis slepiasi už plačių ir aukštų prezidento pečių. Čia yra faktas“, – nurodė jis.
Tam pritarė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.
„Nepasakysiu nieko naujo – prezidentas Nausėda dažnai parodo ne vienodą teisingumą vieniems ar kitiems. Žmogus turi aiškų simpatijų ir antipatijų lauką, ir jeigu antipatijų lauke esantis asmuo ar organizacija pasitaiko, kerta stiprų sprigtą“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Išskyrė „politizuoto LRT“ problemą
Laidoje politikai palietė ir daug diskusijų sukėlusią kovą dėl LRT generalinio direktoriaus posto. Šią savaitę susidarė neįprasta situacija, kai pirmą kartą du kandidatai gavo po 6 LRT tarybos balsus, bet tam, kad generalinis direktorius galėtų vykdyti savo pareigas, jis taryboje turi turėti daugumą.
Pasak E.Gentvilo, tenka konstatuoti, kad dabartinė LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė prarado daugumą.
„Atrodo, kad truputį per daug politizuotas yra LRT tarybos formavimas – šiaip ar taip 4 vietos LRT taryboje priklauso nuo Seimo, 4 vietos skiriamos prezidento valia, bet kai iš 12-kos vietų 8 deleguoja politiniai organai, proceso politizavimas neišvengiamas. Bet, kas baisiausia, galimai neišvengiamas politizavimas ir paties turinio gali atsirasti, kas būtų pats baisiausias dalykas.
Kol kas nematau, bet tai yra grėsmės, kurios po šito neįvykusio konkurso paryškėja“, – kalbėjo liberalas.
A.Mazuronis savo ruožtu tikino, kad politinės preferencijos LRT turinyje matomos ir šiandien, ir jos esą yra labai ryškios.
„Prieš tai eilę rinkimų buvo geri rezultatai, o kai kažko nerenka, staiga blogi principai pasidaro. Pagal asmenybes pritaikyti principų sudarymą yra blogai, bet apie ką tikrai reikia šnekėti, tai kodėl dabartinė LRT vadovybė galėjo prarasti tą pasitikėjimą taryboje – ar tikrai dėl politikų įtakos, ar yra rizika, kad turinys bus politizuotas.
Aš turiu kitą matymą – man atrodo, kad LRT turinys jau dabar yra labai stipriai politizuotas, ir turinio prasme tai labai stipriai atsispindi. Manau, čia yra esminė problema, ir todėl dabartinė LRT vadovybė neturi to pasitikėjimo tarp tarybos narių. Atsispindi akivaizdžios politinės preferencijos – dešiniųjų pozityvi nuotaika.
Man atrodo, nacionalinis transliuotojas neturėtų formuoti nuomonės, o pagrindinė misija yra informuoti žmones apie tai, kas vyksta“, – kalbėjo Darbo partijos vadovas.
Visą pokalbį su parlamentarais žiūrėkite sekmadienį 16:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
