Pasak jo, NATO šalies gynyba nuo branduolinio ginklo garantuota nepriklausomai nuo to, ar ginkluotė dislokuota į vakarus, į rytus ar į šiaurę nuo mūsų sienų.
„Rusija imasi naujų žingsnių mėgindama sukelti Vakaruose dalies politikų nepasitenkinimą parama Ukrainai arba įbauginti Ukrainą remiančias šalis. Kadangi paruošti per tris mėnesius dislokavimui vietą praktiškai neįmanoma, vadinasi naudos Baltarusijos jau turimą infrastruktūrą, dėl kurios tarėsi dar prieš metus“, – savo feisbuko paskyroje teigė A. Anušauskas.
„Branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje tik rodo po pradėto karo prieš Ukrainą Putino pučiamas baimes susijusias su NATO pajėgų stiprėjimu rytiniame flange. Blaškytis dėl to, šaukiant „o kas dabar bus“ – neverta. NATO šalies gynyba nuo branduolinio ginklo grėsmės garantuota nepriklausomai nuo to ar ta ginkluotė dislokuota į vakarus nuo mūsų sienų (Kaliningrado sr.) ar į rytus (Baltarusijoje) ar šiaurėje (Leningrado sr.)“, – pažymėjo jis.
Politikas tikina, kad Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat vertina šį Putino žingsnį labai nuosaikiai ir savo branduolinio atgrasymo planų keisti nesiruošia.
„Man keistesnis tą pačią dieną Putino padarytas pareiškimas, kad Rusija planuoja per ateinančius trejus metus modernizuoti 1600 turimų tankų, taip pat padidinti tankų gamybą. Vykstant karui ir jame jau praradus tūkstančius tankų anonsuoti tankų planai net pusmečio nuostolių nepadengs“, – sakė ministras.
ELTA primena, kad V. Putinas šeštadienį per valstybinę televiziją pareiškė, kad dislokuos taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje.
V. Putinas ne kartą išsakė menkai pridengtus grasinimus, kad gali panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, taip atgaivindamas Šaltojo karo laikų baimes.
Jis taip pat sakė, kad panaudotų nusodrinto urano amuniciją, jei Kyjivas gautų tokios amunicijos iš Vakarų, po to, kai Jungtinė Karalystė pasisiūlė ją tiekti Ukrainai.