Lietuvis Ramūnas ir Rusijos pilietybę turinti baškirė Zainab (vardai pakeisti, redakcijai žinomi) susituokė Permėje 2022 metų vasario 25-ąją – kitą dieną po to, kai Rusija pradėjo kruviną invaziją į Ukrainą.
Poros santuoka buvo suplanuota iš anksto. Kalbos apie Rusijos kėslus užpulti taikius ukrainiečius tuomet jau sklido, bet daugelis netikėjo, kad šie ketinimai bus įgyvendinti.
Tačiau nuo tada, kai pora susituokė ir Ramūnas turėjo išvykti, nes baigėsi laikinoji jo viza būti Rusijoje, iki šiol su žmona jis buvo susitikęs vos tris kartus. Mat Zainab su nepilnamečiais vaikais iš pirmųjų santykių neturi teisės atvykti nei į Lietuvą, nei į Šengeno erdvę apskritai.
„Daugiau kaip metus ieškome būdų, kaip žmona su vaikais galėtų gauti vizas, kad atvyktų pas mane ir gyventume drauge. Tačiau, kad ir kur rašiau, gaudavau tik formalius atsakymus, jog turime kreiptis į vizų centrą Rusijoje, į kurį patekti neįmanoma“, – guodėsi 49 metų Ramūnas.
Europos Sąjungai pradėjus taikyti sankcijas agresorei Rusijai buvo apsunkinta ir šios šalies piliečių Šengeno erdvės vizų gavimo tvarka. Ramūnas spėja, kad po šiuo vėzdu papuolė ir jo 45 metų sutuoktinė.
Vėl susitiko po pertraukos
Ramūnas ir Zainab susipažino maždaug prieš dešimtmetį atostogaudami. Vyras jau nepamena, kurioje tiksliai šalyje – Egipte ar Tunise. Jie kurį laiką susirašinėjo, bet buvo tik draugai ir romantiškų santykių nepuoselėjo.
Po kurio laiko susirašinėjimas nutrūko, kiekvienas gyveno savo gyvenimą.
Maždaug prieš penkerius metus Ramūnas išvyko gyventi ir dirbti į Daniją, ten atidarė savo įmonę. Lietuvis statybininkas danams siūlo savo paslaugas.
Svečioje šalyje jausdamasis vienišas Ramūnas užsiregistravo tarptautiniame pažinčių portale, kuriame jo ir Zainab keliai vėl susikirto.
„Tarsi koks likimas būtų mus suvedęs“, – sakė vyras.
Susirašinėjant tarp senų pažįstamų įsiplieskė jausmai, o kurti santykių jiems niekas netrukdė. Ramūnas jau buvo išsiskyręs su pirmąja žmona, Zainab – su savo vaikų tėvu, su kuriuo gyveno ne vienus metus, bet susituokusi nebuvo. Abu Rusijos pilietės vaikai yra nepilnamečiai: dukteriai – 16 metų, sūnui – septyneri.
Draudimai – ne vienoje šalyje
Įsimylėjėliai galiausiai nusprendė tuoktis ir buvo paskirta vestuvių data.
„Susituokėme Permėje, kur gyvena žmona su vaikais. Beje, netoli Permės žuvo mano dėdė – mamos brolis. Jis tarnavo SSRS kariuomenėje ir žuvo per nelaimingą atsitikimą, nors nežinau, kas ten tiksliai įvyko“, – pasakojo Ramūnas.
Lietuvio ir baškirės vestuvės įvyko kitą dieną po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, tad dėl šio žudikiško karo pasaulio valstybės pradėjo taikyti agresorei sankcijas. Tarp jų – ir ribojimas Rusijos piliečiams atvykti į Europos Sąjungą.
Mūsų šalyje Valstybės sienos apsaugos tarnyba nuo praėjusių metų rugsėjo 19 d. užtikrina, kad per ES išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.
ES, JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė apribojo bevizį režimą, Jungtinė Karalystė – ir vadinamųjų auksinių pasų išdavimą. Taip pat apribotas Suomijos ir Estijos vizų išdavimas Rusijos piliečiams, jų vykimas per ES išorės sieną.
Tačiau ES vizą norintiems gauti Bendrijos valstybių piliečių sutuoktiniams taikomos išimtys ir į Šengeno erdvę jiems leidžiama atvykti.
Turėjo skristi į Minską
Vis dėlto, kaip įsitikino Ramūnas ir Zainab, gauti vizą nėra paprasta. Iš pradžių sutuoktiniai planavo, kad moteris su vaikais atvyks gyventi pas vyrą į Daniją.
Šeima pirmiausia kreipėsi į šios šalies vizų centrą Maskvoje, kuriame jiems aiškiai buvo pasakyta: „Mes jūsų nepriimsime, dėl vizų kreipkitės Baltarusijoje.“
Zainab su dukterimi išskrido į Minską – jos abi privalėjo pateikti pirštų atspaudus, o Rusijos pilietės mažamečiam sūnui to daryti dar nereikia.
Be kitų dokumentų, Zainab pateikė ir santuokos su Ramūnu liudijimą, o vizų centro Minske darbuotojai dar garsiai suabejojo, ar šis dokumentas nėra padirbtas, bet galiausiai priėmė.
„Nors susituokėme Permėje, santuokos liudijimą registravau ir Šilalėje, iš kurios esu kilęs. Be to, gavau leidimą savo pavardę suteikti ir žmonos vaikams. Nors jų neįsivaikinau, dabar jie turi mano lietuvišką pavardę“, – teigė Ramūnas.
Nurodė išvykti iš Danijos
Nors tikėjosi, kad Zainab su vaikais gaus Danijos vizą, pernai gruodžio mėnesį šeima sulaukė neigiamo atsakymo, o sprendimas nebuvo paaiškintas. Negana to, laiške reikalaujama, kad Rusijos piliečiai paliktų Danijos Karalystę iki sausio 20 dienos.
„Mano žmona su vaikais net nebuvo atvykę į Daniją, nes neturėjo vizų. Apskritai jie niekada nėra buvę ES šalyse. Pikčiausia, kad nebuvo paaiškinta priežastis, kodėl vizų nuspręsta neišduoti, nors už šią paslaugą sumokėjau 20 tūkstančių Danijos kronų – netoli pustrečio tūkstančio eurų. Bet pinigai man nesvarbūs, norėjau tik, kad šeima būtų šalia“, – kalbėjo Ramūnas.
Iš Danijos gavusi neigiamą atsakymą šeima nutarė kreiptis į Lietuvos vizų centrą Permėje. Jame galima pateikti dokumentus dėl 15 Šengeno susitarimo šalių vizų.
Tačiau užsiregistruoti į priėmimą pasirodė neįmanoma. Ir registruodamasi internetu, ir telefonu Zainab išgirsdavo tą patį atsakymą: „Priėmimo laikų nėra ir nebus.“
„Rašiau laiškus visoms Lietuvos institucijoms klausdamas, ką mums daryti, bet iš visų gaudavau tą patį formalų atsakymą, nurodant internetinius adresus, kuriais neva galima užsiregistruoti į vizų centrą, o ten priėmimo laiko paprasčiausiai neduodavo.
Tada pradėjome skambinėti Lietuvos ambasados Rusijoje telefonais ir galiausiai žmona gavo priėmimo laiką atvykti į vizų centrą birželio 3 d. Manau, kad ambasados darbuotojai paskambino ir ką nors pasakė, nes iki tol mūsų apskritai niekas nesiklausė“, – svarstė Ramūnas.
„Lietuvos rytui“ Užsienio reikalų ministerija (URM) tvirtino, kad konkrečiu atveju Rusijos pilietei buvo pasiūlyta atvykti kovo 6 dieną, ne birželio mėn., bet moteris neva neatvyko, o užsirašyti kitai dienai nepanoro.
Tačiau Ramūnas atsiuntė internetinės registracijos kopiją, kurioje matyti, kad vizito data yra birželio mėnuo.
„Vis dėlto laiko vizų centre mano sutuoktinei ir jos vaikams stebuklingai atsirado, kai šia istorija pradėjo domėtis „Lietuvos rytas“. Todėl žmona užsiregistravo vizitui kovo mėnesį. Niekaip nesuprantu, kaip tai įvyko, nes kelis mėnesius to laiko vis nebūdavo“, – stebėjosi Ramūnas.
Asmuo pirmiausia turi atvykti į Lietuvą
Migracijos departamento vyriausiojo patarėjo Roko Pukinsko teigimu, Rusijos pilietis, pageidaujantis atvykti ir pateikti prašymą gauti leidimą laikinai gyventi (LLG) Lietuvoje, pirmiausia turi į ją atvykti legaliai.
Toks asmuo turėtų rezervuoti vizito laiką Migracijos departamento klientų aptarnavimo padalinyje, atvykti į jį nustatytu laiku ir pateikti visus reikiamus dokumentų originalus – kelionės dokumentus (pasą), dokumentus, patvirtinančius teisėtą jo buvimą Lietuvoje, ir papildomus dokumentus, pagrindžiančius teisę prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Kiekvienu atveju asmens situacija ir jo teikiama informacija yra vertinama individualiai.
Dažniausiai pasitaiko dvi priežastys, dėl kurių atsisakoma išduoti LLG šeimos nariams.
Pirmoji, kai leidimo laikinai gyventi prašoma fiktyviais pagrindais. Pavyzdžiui, jei santuoka yra fiktyvi. Pernai dėl fiktyvaus pagrindo iš viso priimtas 51 sprendimas atsisakyti išduoti arba pakeisti LLG, tarp jų – 1 Rusijos piliečiui.
Antroji dažnai pasitaikanti priežastis, dėl kurios neišduodamas LLG šeimos nariams, yra ta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pernai šiuo pagrindu iš viso priimti 32 sprendimai atsisakyti išduoti arba pakeisti LLG, tarp jų – 4 Rusijos piliečiams.
Praėjusiais metais Rusijos piliečiams iš viso buvo išduoti 3687 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, dar 1355 leidimai buvo pakeisti.
Šeimos susijungimo pagrindu pernai Rusijos piliečiams buvo išduoti 1076 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, pakeista – 700.
Tarpininkauja dėl vizų
Anot URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento, Rusijoje veikia trys Lietuvos diplomatinės atstovybės: ambasada Maskvoje (jai vadovauja diplomatas, laikinai einantis laikinojo reikalų patikėtinio pareigas), generalinis konsulatas Kaliningrade ir konsulatas Sovetske.
Vadovaujantis 2022 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, sustabdytas Rusijos piliečių prašymų išduoti vizas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Lietuvos URM.
Nepaprastosios padėties galiojimo metu URM tarpininkauja dėl vizų išdavimo tiems Rusijos piliečiams, kuriems teisė kreiptis dėl vizos nustatyta pagal tarptautinius ar stojimo į ES metu prisiimtus įsipareigojimus. Pavyzdžiui, Lietuvos ir kitų ES valstybių piliečių šeimos nariams (sutuoktiniams, nepilnamečiams vaikams); lietuvių kilmę patvirtinančio arba teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinančio pažymėjimų turėtojams bei jų šeimos nariams.
Tarpininkavimas taip pat galimas, kai kelionės negalima atidėti, – būtina vykti į Lietuvą dėl artimų giminaičių mirties ar sunkios ligos, pateikus tai patvirtinančius dokumentus.
Sudarę santuoką ar ištuoką užsienyje, gimus užsienyje vaikui ar įvaikinus Lietuvos piliečiai privalo civilinės būklės pokyčius užregistruoti civilinės metrikacijos įstaigoje Lietuvoje.
Lietuvos vizų tarnybos priima prašymus dėl vizų tik tuo atveju, kai užsieniečio kelionės tikslas yra Lietuva. Jei Lietuvos pilietis gyvena kitoje Šengeno valstybėje, jo šeimos nariai dėl vizų turėtų kreiptis ne į Lietuvos, o į tos valstybės, kurioje ketina gyventi, atsakingas institucijas.
