Posėdžio metu pataisą palaikantys parlamentarai argumentavo, kad valstybė karo Ukrainoje kontekste turi reaguoti į pasikeitusias aplinkybes, tuo metu nepritariantys Seimo nariai aiškino, kad pataisa prieštarauja Konstitucijai ir „sveikam protui“.
Reagavo į skandalingą pasirodymą
Reaguodami į Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pasirodymą Sočyje, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Dalia Asanavičiūtė, Stasys Šedbaras ir Andrius Vyšniauskas numatė septintąjį pilietybės netekimo pagrindą.
Nuo šiol Lietuvos pilietybės bus netenkama ir tuo atveju, „jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka, asmeniui esant ir kitos valstybės piliečiu, atliekami veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, pažeminus Lietuvos valstybės vardą“.
Asmenų, kuriems Lietuvos pilietybė yra suteikta išimties tvarka, yra tik apie 800–900. Nors įstatymo pataisa registruota reaguojant į 2003 metais Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavusios M.Drobiazko sprendimą šokti Rusijoje, pradėjusioje karą Ukrainoje, visgi, įstatymo normos dėl šio veiksmo jai pritaikyti būtų neįmanoma – pilietybės įstatymo pataisa negalėtų būti taikoma atgaline data.
Prieštaraus Konstitucijai?
Premjerė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad prieš Lietuvos politiką Ukrainos atžvilgiu veikiančių asmenų neturėtų puošti Lietuvos Respublikos pilietybė.
„Man labai keistas toks atvejis, kai žmogus gauna pilietybę už nuopelnus, turi kitą pilietybę, bet paskui nusprendžia tai valstybei, kuri suteikė pilietybę už nuopelnus, nusipelnyti kažkaip menkinant tos valstybės politiką ir palaikymą Ukrainai, kuri yra Rusijos užpulta be jokios priežasties, kur žudomi žmonės. Nelabai suprantu, kodėl Lietuvos Respublikos pilietybė turėtų tokius žmones puošti“, – kalbėjo premjerė.
Vienas projekto iniciatorių, konservatorius A.Vyšniauskas prieš Seimo narių balsavimą argumentavo, kad karo kontekste tai būtų svarbus reguliavimas, leidžiantis peržiūrėti tam tikrų asmenų, kurie nedaro garbės valstybei, pilietybės statusą.
„Turėsime galimybę sureguliuoti, kad tie asmenys, kurie išskirtinėmis teisėmis, dėl kažkokių ankstesnių nuopelnų, gavo Lietuvos pilietybę, ir turi kitos šalies pilietybę, tačiau šiuo metu, ypač dėl karo Ukrainoje ar dėl kitų veiksmų, daro didelę negarbę savo pasisakymais ir veiksmais Lietuvos valstybei, turėsime galimybę iš tokių asmenų visgi tą plietybę atimti“, – kolegas palaikyti pataisą kvietė A.Vyšniauskas.
Tuo metu socialdemokratas Julius Sabatauskas posėdžio metu teigė, kad pataisa kelia abejonių dėl atitikimo Konstitucijai, nes būtų taikoma tik vienai piliečių grupei.
„Visos pilietybės, nepaisant, kokiu pagrindu jos įgytos, yra lygios. Todėl negalime vienai grupei nustatyti vienokį netekimo režimą, kitai – kitokį. Be to, nėra aiškių kriterijų – jeigu kažką vieną kartą leptelėjai, o paskui atsiprašei, tai už tai reikia atimti žmogaus pilietybę? Ir kas vertins visa tai – vienas-du žmonės?
Todėl subjektiškumo labai daug, aiškių kriterijų nėra, veiksmai, kokie turėtų būti baudžiami arba sankcionuojami, neaprašyti, todėl akivaizdu, kad šis įstatymas, jeigu bus priimtas, Konstituciniame teisme bus susprogdintas skersai ir išilgai, bus pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai“, – įsitikinęs J.Sabatauskas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas taip pat aiškino, kad šis įstatymas yra antikonstitucinis.
„Šis įstatymas radikalizuoja valstybę. Galime greitai nueiti iki to, kad iš opozicijos bus pilietybės atiminėjamos dėl to, kad tu turi kitą nuomonę. Ir jis nieko bendro neturi su Ukraina. Jame net žodžio Ukraina nėra“, – aiškino V.Bakas.
Pataisą vertino skirtingai
Skirtingai pataisą įvertino ir teisininkai. Pastebima, kad toks teisinis mechanizmas Lietuvai yra reikalingas, tačiau tuo pačiu teisininkams užkliuvo tiek diskriminacinis pataisos aspektas, tiek ir pati formuluotė.
Teisininkai svarstė, kad neturėtų būti skirtingai reguliuojama piliečių padėtis priklausomai nuo to, kokiu būdu jie įgijo pilietybę – ar išimties tvarka, ar natūralizacijos, ar gimimu. Pabrėžta, kad toks įstatymas turėtų būti taikomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu jie turi ir kitos valstybės pilietybę ir jeigu yra nelojalūs Lietuvai.
Įstatymas taip pat reglamentuoja institucijų veiksmus, sprendžiant pilietybės netekimo klausimą. Įstatyme įtvirtinamos naujos funkcijos Pilietybės reikalų komisijai, kuri preliminariai nagrinėtų vidaus reikalų ministro kreipimąsi dėl sprendimo dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo ir teiktų prezidentui siūlymus šiuo klausimu.
Numatoma, kad asmuo, dėl kurio yra gautas vidaus reikalų ministro kreipimasis, ir jam atstovaujantis advokatas Pilietybės reikalų komisijos posėdyje turėtų teisę teikti paaiškinimus.
Įstatyme pažymima, kad vidaus reikalų ministras kreiptųsi į prezidentą dėl sprendimo dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo, paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms ir (ar) gavus apie tai atitinkamą informaciją iš kompetentingų valstybės institucijų.
Respublikos Prezidentas priimtų sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, o vidaus reikalų ministras pasirašytų ne tik Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo, grąžinimo, bet ir dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
