„Iš Vijūnėlės dvaro bylos tikėjausi užsidirbti 5 tūkst. eurų“, – vienoje apklausų pareigūnams prisipažino tuometis advokatas Drąsutis Zagreckas.
Už tokius prisipažinimus ir pasakojimus apie pinigus paėmusius teisėjus D.Zagreckas išvengė baudžiamosios atsakomybės, o bylai pasiekus teismą tapo svarbiausiu liudytoju.
Prašė advokato pagalbos
Pirmadienį į Kauno apygardos teismą kaukėtų pareigūnų atvestas D.Zagreckas teigė nežinojęs ir net nesidomėjęs, kas buvo suinteresuotas ir kas mokėjo pinigus už Vijūnėlės dvaro išsaugojimą, bet smulkiai papasakojo, kaip jais buvo dalinamasi.
D.Zagrecko aiškinimu, 2018 metų rugsėjį į jo kontorą Vilniaus centre atvyko pažintimis su teisėjais mėgdavusi girtis verslininkė Oksana Sakalauskienė su sutuoktiniu ir paklausė, ar jis turįs pažįstamų teisėjų, su kuriais būtų galima pakalbėti apie Vijūnėlės dvaro bylą, kurią turėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjas Henrichas Jaglinskis.
Buvusio advokato tvirtinimu, O.Sakalauskienė užsiminusi, kad su H.Jaglinskiu gali pakalbėti pati, tačiau to nedarysianti.
D.Zagreckas neslėpė tikėjęsis atlygio už tarpininkavimą, todėl sutikęs pasikalbėti su šiuo teisėju.
Tarpininkai planavo uždarbį
D.Zagrecko liudijimu, tą dieną O.Sakalauskienė jam atvežė 50 tūkst. eurų, tačiau perdavė tik 40 tūkst. Likusius jie žadėjo pasidalinti už tarpininkavimą.
„O.Sakalauskienė man perdavė 40 tūkst. eurų – 30 tūkst. aš perdaviau H.Jaglinskiui, dar 10 tūkst. pasilikau atsargai, kuriuos teisėjui būčiau perdavęs, jei būtų priimtas palankus sprendimas. Aiškiau nebūna“, – painią istoriją bandė paaiškinti D.Zagreckas.
Nors pinigus paėmęs advokatas netrukus sužinojo, kad H.Jaglinskis nenagrinės skundų, susijusių su vadinamuoju Vijūnėlės dvaru, nutarė pinigus duoti jam. Vienoje apklausų D.Zagreckas prisiminė guma perrištus 30 tūkst. eurų VAT patalpose perdavęs H.Jaglinskiui, tačiau neprisiminė, kurioje teismo vietoje tai buvę padaryta: „Mes abu vilkėjome mantijas ir galėjome susitikti bet kur – koridoriuje, kavinėje, tualete.“
D.Zagreckas teigė po kurio laiko H.Jaglinskio paklausęs apie šią bylą, tačiau šis atsakęs nežinantis jos rezultatų.
Apie bylos baigtį D.Zagreckas pirmiausia esą perskaitė internete – skundai buvo atmesti, o pastatą nutarta griauti. Tuomet D.Zagreckas teigė paskambinęs teisėjui ir susitaręs, kad šis grąžins pinigus.
Sprendė ne vieną bylą
D.Zagreckas sakė po kelių dienų savo kontoroje tuos pinigus grąžinęs O.Sakalauskienei. Grąžinant pinigus taip pat dalyvavęs O.Sakalauskienės vyras.
„Man buvo perduota 40 tūkst. eurų, 40 tūkst. ir grąžinau“, – prisiminė buvęs advokatas. Bet dalinantis pinigais esą kažkur dingo maždaug 3 tūkst. eurų.
D.Zagreckas pasakojo, kad 10 tūkst. eurų iš šios sumos jis trumpam laikui buvo paskolinęs toje pačioje kontoroje dirbusiam advokato padėjėjui Egidijui Galatilčiui, bet iš jo atgavęs jau mažesnę sumą.
Jis teigė su O.Sakalauskiene tuomet turėjęs daug su kitomis bylomis susijusių reikalų. Anot buvusio advokato, išspręsti bylas taip, kaip jiems palanku, „buvo ir azartas, ne tik pinigai“.
Skubėjo rašyti skundą
VAT priėmus sprendimą griauti garsųjį pastatą Druskininkuose, rekordiniu greičiu – per dvi dienas – buvo pateiktas skundas Aukščiausiajam teismui (AT).
Kodėl buvo taip skubama, stebėjosi ir tuometis AT teisėjas Egidijus Laužikas, pats sulaukęs kaltinimų dėl galimai gauto kyšio bandant išsaugoti šį pastatą.
O.Sakalauskienę gerai pažinojęs E.Laužikas tikino nei žodžiu, nei raštu dėl šio skundo neteikęs jokių konsultacijų, nors tokių raštų per kratas stropiai ieškojo pareigūnai.
