Iš viso balsavime dalyvavo 115 parlamentarų. Už Seimo vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikiamą kandidatą balsavo 81 Seimo narys, 19 buvo prieš, 13 susilaikė. 2 balsavimo biuleteniai buvo sugadinti.
Jo kandidatūra parlamentarams pristatyta prieš savaitę. Vėliau N. Statkus dalyvavo Seimo Žmogaus teisių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdžiuose, kuriuose atsakė į politikų klausimus ir pristatė savo viziją dėl Žvalgybos kontrolierių įstaigos.
Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą (1993) ir Centrinės Europos universitetą Budapešte (1996). Londono universitete (1997) įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete (2002) – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Siūlė išbraukti klausimą iš darbotvarkės ir balsuoti dėl kandidato kitą savaitę
Dar tvirtinant antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę, opozicijos atstovai siūlė klausimą svarstyti slaptai ir perkelti tokį balsavimą į kitą savaitę. „Darbiečių“ frakcijos vardu kalbėjęs Vytautas Gapšys teigė, kad pokalbiai ir diskusijos su kandidatu nebuvo pakankamos, o pats N. Statkus nepateikė aiškios vizijos dėl žvalgybos kontrolierių instituto kūrimo.
„Frakcija šiandien buvo susitikusi su kandidatu į žvalgybos kontrolierius. Mes siūlome ne tik spęsti slaptu balsavimu, bet siūlome spręsti ne šiandien tą klausimą, nes susitikimo metu mums taip ir nebuvo pateikti aiškūs darbo principai, aiškios gairės, kurias jis nori tirti, kur mato problematiką. Manome, kad žvalgybos kontrolierius turėtų daugiau kelti sau ambicijų negu patalpų nusamdymas ir darbuotojų priėmimas į darbą“, – posėdžio metu sakė V. Gapšys.
„Manome, kad žvalgybos kontrolieriaus institucija yra svarbi ir kritinė, todėl kandidatui tikrai dar reikia laiko pasiruošti, reikėtų susitikti su Seimo kontrolieriais, kaip jis pats minėjo, su kitais pareigūnais – išsiaiškinti problematiką, pristatyti normalią darbotvarkę, kad mes galėtume apsispręsti“, – pažymėjo politikas.
Visgi, Seimas šiam siūlymui nepritarė, tačiau palaikė valstiečio Jono Jaručio prašymą dėl N. Statkaus apsispręsti slaptu balsavimu.
Antras kandidatas į žvalgybos kontrolierius paaiškės dar šį mėnesį
Antradienį prieš prasidedant plenariniam posėdžiui, Seimo vadovė nesutiko atskleisti antrojo kandidato. Visgi, ji pažymėjo, jog viliasi tą padarysianti „pakankamai greitai“.
„Negaliu kol kas pasakyti, kadangi kaip ir prieš tai buvusio kandidato atveju, visgi, norėčiau pateikti pavardę tuomet, kai bus registruotas nutarimas ir, žinoma, pats žmogus bus pasirengęs atsakyti į žiniasklaidos klausimus ir prisistatyti viešai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tikiuosi, kad tai galėtų atsitikti pakankamai greitai“, – pridūrė ji.
Anksčiau V. Čmilytės-Nielsen atstovė spaudai Ilona Petrovė Eltai nurodė, kad antrąjį kandidatą Seimo vadovė planuoja teikti dar kovo mėnesį.
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Tų pačių metų gruodį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šį parlamento sprendimą, tačiau Seimas šalies vadovo veto atmetė.
2022 m. sausį Seimo opozicijos atstovai dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), keldami klausimą, ar žvalgybos kontrolierius neapriboja Seimo kontrolierių teisės tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų galimo piktnaudžiavimo. 2022 m. gruodį KT nutarė, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, minėtos aplinkės prisidėjo prie to, kad kandidatų į žvalgybos kontrolierius paieškos užtruko. Anot jos, iki KT sprendimo teko atidėti pokalbius su galimais kandidatais, nes, parlamento vadovės teigimu, tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Taip pat, pasak V. Čmilytės-Nielsen, užtruko ir kandidatų į žvalgybos kontrolierius tikrinimas.
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
