Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius įsitikinęs, kad Lietuva negali nereaguoti į pasikeitusį pasaulį, tačiau pabrėžia, jog šalies gyventojai turi matyti visus galimus daugybinės pilietybės pavojus.
Reikia matyti realų pasaulį
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, profesorius V.Sinkevičius pabrėžė, kad pilietybė yra asmens ir valstybės nuolatinis, politinis teisinis ryšys, iš kurio atsiranda asmens pareiga rūpintis savo valstybe, ją puoselėti, o valstybės pareiga rūpintis asmeniu ir jį ginti.
„Pilietybė nėra tik formali kategorija ar tik pasas. Tai ir teisė, ir pareigos“, – „Žinių radijo“ laidos metu akcentavo teisės ekspertas.
Todėl, anot jo, lojalumo vienai ar kitai valstybei konflikto klausimas, atsiradus daugybinei pilietybei, iš tiesų gali kilti.
„Kokiai valstybei asmuo, kuris turi kelių valstybių pilietybes, yra ištikimas? Ar tik Lietuvai, ar ir Vokietijai, ir Prancūzijai? Ištikimybė yra vienai valstybei“, – kalbėjo jis.
V.Sinkevičius įsitikinęs, kad daugybinės pilietybės klausimas Lietuvoje sprendžiamas taip sunkiai, nes gali kilti daugybė problemų, apie kurias kalbama mažiau.
„Dabar Seimo nariu gali būti renkamas asmuo, kuris yra Lietuvos pilietis. Jeigu jis turi kitos valstybės pilietybę, jis negali būti renkamas Seimo nariu.
Bet jeigu labai daug Lietuvos piliečių, pavyzdžiui, daugiau nei pusė Lietuvos, turės kelių valstybių pilietybę, ar mums nereikės pakeisti Konstituciją ir leisti rinkti Seimo nariu ir asmenį, kuris turi kelių valstybių pilietybes?“ – klausė jis.
Teisės ekspertas priminė Moldovos atvejį, kai nemažai daliai šios šalies piliečių tapus ir Rumunijos piliečiais, jiems buvo uždrausta būti renkamiems į Moldovos parlamentą, tačiau Strasbūro teismas nurodė, kad tokiu būdu pažeidžiamos žmogaus teisės.
„Yra kita rizika, kas rinks Seimo narius? Nes rinkimų teisę turi visi Lietuvos piliečiai. Tai kas rinks – ar tie, kurie turės tik Lietuvos pilietybę, ar rinks ir tie, kurie turės kelių valstybių pilietybes? Ir nežinia, kuriai valstybei jie bus labiau lojalūs“, – pastebėjo V.Sinkevičius.
Nepaisant visų šių iššūkių, V.Sinkevičius teigė neabejojantis, kad Lietuva su jais susitvarkytų. Tiesa, teisininkas pastebi, kad priėmus svarstomus pokyčius, pilietybės klausimai būtų atiduoti Seimui.
„Jeigu būtų padaryta Konstitucijos pataisa, tai Konstitucija būtų visiškai neutrali daugybinės pilietybės klausimu. Ji viską palieka spręsti tautos atstovybei – Seimui. Seimas, jeigu norės, galės plėsti dvigubos pilietybės ratą“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Tačiau teisės ekspertas nesutinka, kad pilietybės institutas taptų politinės valios įkaitu – neva išrinkus liberalesnes partijas, būtų priimti liberalesni sprendimai, o konservatyvesnės politinės jėgos sprendimus vėl pakeistų.
„Bus priimtas Konstitucinis įstatymas, tai norint jį priimti, reikia daugiau nei pusės visų Seimo narių, o norint jį pakeisti, reikia ne mažiau kaip 85 balsų. Turėti 85 balsus Seime nėra taip paprasta. Manau, kad tas institutas bus stabilus“, – patikino jis.
Nepaisant tam tikrų pavojų, V.Sinkevičius įsitikinęs, kad Lietuva turi reaguoti į globalėjantį pasaulį.
„Neužmirškime, kad turime matyti realų pasaulį, o realus pasaulis yra toks, kad žmonių migracija yra milžiniška, žmonės turi teisę laisvai keliauti, įsidarbinti, atsiranda mišrios santuokos. Kitos valstybės į tai žiūri daug palankiau, leidžia turėti kelias pilietybes ir nedaro iš to problemų.
Iš tiesų ir mes negalime nereaguoti. Kai daugybinė pilietybė bus paplitusi daug plačiau negu yra dabar, ir Lietuva susitvarkys su visais iššūkiais. Tačiau turime matyti įvairias puses, nesakyti, kad tai tik gėris. Yra ir tam tikrų pavojų“, – pabrėžė jis.
V.Sinkevičius teigė, kad pats referendumo metu balsuotų už daugybinę pilietybę.
„Pats gyvenimas verčia reaguoti, bet reikia sudėti tam tikrus saugiklius. O tie saugikliai dabar sudėti aiškiai – daugybinė pilietybė tik tiems asmenims, kurie turi kitų demokratinių valstybių – Europos Sąjungos, NATO, Vakarų pasaulio valstybių pilietybes. Tai jokiu būdu nėra kryptis į rytus.
Priešingai – viename darbinio Konstitucinio įstatymo projekto variante aiškiai pasakyta, kad, jeigu tai bus valstybės, kurios įeina į kažkokios rytų sąjungos, buvusios Sovietų Sąjungos pagrindu sudarytas organizacijas, tokie asmenys negalės turėti Lietuvos ir tos valstybės pilietybės“, – atkreipė dėmesį teisės ekspertas.
V.Sinkevičius tuo pačiu patikino, kad tokie apribojimai nebus matomi kaip galima rytų valstybių piliečių diskriminacija.
Anot jo, Tarptautinė teisė ir Europos konvencija dėl pilietybės leidžia kiekvienai valstybei pačiai apibrėžti, kas yra jos piliečiai, ar jie gali turėti kitos valstybės pilietybę, ar ne.
Ypatingai jautrus klausimas
Tuo metu Europos Humanitarinio universiteto docentė, teisininkė Ingrida Danėlienė laidos metu pasakojo, kad lietuviams pilietybės klausimas yra toks jautrus ne veltui.
„Tai nėra tik 1992 metų Konstitucijos klausimo dalykas, nes jau 1922 metais, prieš šimtą metų, Lietuvoje atsirado tas atsargus požiūris. Tai nėra kažkas naujo. Mes visada buvome atsargūs, kai kalbame apie galimą lojalumo konfliktą – kad Lietuvos pilietis turėtų rinktis būti lojaliu tik Lietuvai, arba ir Lietuvai, ar ir kitai valstybei“, – kalbėjo teisininkė.
I.Danėlienė džiaugėsi, kad Lietuvos piliečiai būtent referendumo būdu galės pasisakyti, ar jau yra pasiruošę atidaryti langą daugybinei pilietybei.
„Pilietybės klausimas yra jautrus ir ne veltui dabartinėje Konstitucijoje šis klausimas yra ypatingai apsaugotas.
Jeigu didžioji dauguma Konstitucijos nuostatų gali būti keičiama Seime, tai ne veltui 12 straipsnis, kuris yra pirmame skirsnyje, yra tarp nuostatų, kurios gali būti pakeistos tik piliečių“, – pabrėžė ji.
