Opozicijoje esantys socialdemokratai gali pagrįstai džiūgauti – anksčiau iškovotų dešimties merų postų kraitį sekmadienį jie papildė dar septyniais.
Šį derlių vainikavo istorine jau vadinama socialdemokratų atstovo Roberto Duchnevičiaus pergalė Vilniaus rajone, kur jis paskutinėmis sekundėmis išplėšė pergalę iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovo Waldemaro Urbano.
Pastarasis ilgą laiką pirmavo ir, tiktai suskaičiavus paskutinės likusios Didžiosios Riešės apylinkės rinkėjų balsus, įvyko vadinamasis rinkimų stebuklas – R.Duchnevičius perims Marijos Rekst kabinetą Vilniaus rajono savivaldybėje, į kurį ji pirmą kartą įžengė, kai 32 metų socialdemokratas dar buvo moksleivis.
Tuo metu Valdo Benkunsko ir Artūro Zuoko kova dėl Vilniaus mero posto nebuvo tokia intriguojanti. Iš pradžių kurį laiką pirmavęs A.Zuokas galiausiai nusileido konservatoriui.
Vilniaus vicemeras nuo buvusio sostinės vadovo atsiplėšė daugiau kaip 12 tūkst. balsų ir jau prieš vidurnaktį galėjo pradėti švęsti pergalę.
Tiesa, V.Benkunsko triumfą konservatoriams apkartino ypač prastas kitų valdančiosios partijos atstovų pasirodymas. Dešinieji išpešė vos penkis merų postus.
Kaltas ne tik G.Landsbergis?
Norėdami, kad sekmadienio nakties košmaras nepasikartotų ir per kitų metų rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, konservatoriai privalo skubiai pergalvoti savo strategiją.
Tokie raginimai po savivaldos rinkimų dešiniesiems skriejo ir iš politologų, ir politikų lūpų.
„Drįsčiau teigti, kad jiems tai pralaimėjimas“, – kirto socialdemokratų vedlė Vilija Blinkevičiūtė.
Politologai konservatorių pasiekimus savivaldos rinkimuose įvertino vienareikšmiškai – tai vienas blogiausių jų rezultatų, kurį greičiausiai lėmė ir bendros rinkėjų nuotaikos prieš valdančiuosius.
Tai esą rimtas įspėjimas prieš būsimus Seimo rinkimus, kitaip konservatorius gali ištikti ypač skaudus smūgis. Jo grėsmę, panašu, jau jaučia ir patys dešinieji. Jų vadovybę pirmadienį jau užgriuvo tiesūs klausimai, ar konservatorių vedliui Gabrieliui Landsbergiui nederėtų prisiimti atsakomybės.
Apie atsakomybę, jeigu rinkimai susiklostytų ypač nepalankiai, buvo užsiminęs ir dešiniųjų lyderis.
Tiesa, tiek G.Landsbergis, tiek kiti konservatoriai iki tol vengė aiškiai įvardyti lūkesčius, todėl nežinia, ar jis nuspręstų trauktis.
Bent jau dešiniųjų viršūnės tam pagrindo nemato ir aiškina, kad partijos vedlys rinkimų kampanijoje dalyvavo tiek, kiek būdamas ministru esą galėjo.
„Dėl atsakomybės aš asmeniškai nematyčiau pagrindo, bet neabejotinai partijoje tos diskusijos bus apskritai dėl rinkimų rezultatų ir ką galime pakeisti“, – kalbėjo konservatorių partijos vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Jai antrino ir partijos rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas: „Kalbant apie atsakomybę, sakyti, kokia yra pirmininko atsakomybė, kokia yra štabo atsakomybė, gana sudėtinga todėl, kad yra kompleksas priežasčių, kompleksas žmonių, kurie dirba prie rinkimų kampanijos.“
Siūlo atversti baltą lapą
Tuo metu kai kurie politikos stebėtojai mano kitaip. „Po šitų rinkimų rezultatų pirmininkui tikrai būtų prasminga nelaukti kadencijos pabaigos ir ją trumpinti“, – sakė politologas Virgis Valentinavičius.
G.Landsbergio kadencija konservatorių lyderio poste baigsis po Seimo rinkimų.
Bet Mykolo Romerio universiteto dėstytojas mano, kad konservatoriai turėtų labai rimtai pasvarstyti, ar į būsimus Seimo rinkimus jiems nebūtų geriau eiti su nauju vedliu.
Anot V.Valentinavičiaus, klausimas dėl G.Landsbergio atsakomybės keliamas ne veltui ir šis klausimas prašosi atsakymo.
„Konservatorių lyderio nebuvo ne tik pirmadienio spaudos konferencijoje. Mes mažai jį matėme ir per visą rinkimų kampaniją. Maža to, jis yra paskelbęs, kad nesieks kitos kadencijos.
Akivaizdu ir tai, kad pastaraisiais metais G.Landsbergis neturėjo nei laiko, nei galimybių skirti vadovavimui partijai. Jo lyderystės trūko ir suvaldant galimos pedofilijos skandalą, ir per kitas krizes“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Valentinavičius, G.Landsbergio vadovavimą partijai lygindamas su amerikietiškais kalneliais.
Kita vertus, politologas pripažino, kad nebūtinai aktyvus G.Landsbergio įsitraukimas į vykusią rinkimų kampaniją būtų pakeitęs situaciją, nors jeigu tas įsitraukimas būtų buvęs kokybiškas ir nuoširdus, esą tai galėjo ir padėti partijai.
Pagirios gresia visiems
Ryškesnio konservatorių vadovo vaidmens šiuose rinkimuose pasigedo ir Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili: „G.Landsbergio lyderystės trūko ir įvairių kritinių situacijų metu. Jis buvo antrame, o kartais trečiame ir galbūt net ketvirtame plane ir tai galėjo turėti neigiamos įtakos visai konservatorių rinkimų kampanijai. O kitų partijų lyderiai dirbo.“
Anot G.Burbulytės-Tsiskarishvili, jei ir po savivaldos rinkimų kampanijos nebus apsispręsta dėl prioritetų, konservatorius gali ištikti ir daug rimtesnės bėdos, nes esą dviejų kėdžių neapsėsi..
Politologė mano, kad aiškūs savivaldos rinkimų favoritai yra socialdemokratai, tuo metu konservatorius, ypač antrajame ture, ištiko skaudi nesėkmė: „Aišku, tai yra ženklas vertinant šių politinių jėgų veiklą nacionaliniu mastu ir būsimų rinkimų perspektyvoje.
Bet politinės pagirios pavojingos ir vieniems, ir kitiems. Vieni neturi užmigti ant laurų, kiti – išmokti dabartines pamokas. Jokiu būdu kol kas dar nedrįsčiau teigti, kad kas nors panašaus pasikartos Seimo rinkimuose.“
Varžovai išnaudojo klaidas
G.Burbulytės-Tsiskarishvili manymu, labiausiai konservatoriams koją kišo buvimas valdžioje.
Ypač jiems esą galėjo pakenkti negebėjimas suvaldyti informacijos srauto per kilusį galimos pedofilijos skandalą.
Politologė atkreipė dėmesį, kad nemažai rinkėjų nebūtinai balsavo už konservatorių oponentus, kiek prieš juos pačius: „Jeigu konservatoriai neišmoks bendrauti su visuomene, tikrai šiai partijai bus sudėtinga kituose rinkimuose.“
Kaip pavyzdį G.Burbulytė-Tsiskarishvili pateikė ir rinkimų Klaipėdoje atvejį, kur konservatorius Audrius Petrošius ryškiu skirtumu nusileido politinio komiteto atstovui Arvydui Vaitkui.
Anot politologės, uostamiesčio mero posto siekusio Seimo nario konkurentai be didelio vargo pasinaudojo valdančiųjų klaidomis ir į tai beveik nebuvo sugebėta sureaguoti.
G.Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, A.Petrošius neturėjo daug šansų įveikti A.Vaitkų. Antrasis turas dar labiau išryškino pastarojo pranašumas ir tai pirmiausia įvyko dėl to, kad Klaipėdoje konservatoriai esą yra sutrikę ir per pastaruosius kelerius metus išbarstę savo rinkėjus.
Tėškėsi veidu į dulkes
Konservatoriai rinkėjus išbarstė ir tuose miestuose, kur jų kandidatai anksčiau nesunkiai įveikdavo oponentus. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Alytaus rajonas.
Daugelį metų šiame rajone meru rinktas konservatorius Algirdas Vrubliauskas šįkart buvo priverstas pripažinti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatės Rasos Vitkauskienės pergalę.
Anot V.Valentinavičius, konservatoriams pasirodymas antrajame ture prilygsta stipriam košmarui.
„Konservatoriai įsitvirtino miestuose, bet prarado paklausą regionuose.
Partijos suliberalėjimas turi savo kainą ir jai reikia rimtai susimąstyti, kaip susigrąžinti savo rinkėjus Alytaus rajone ar kitur, kur rinkėjai anksčiau už juos ištikimai balsavo“, – kalbėjo politologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad, lyginant su ankstesniais savivaldos rinkimais, konservatoriams esą pavyko išsaugoti savo ištikimus rinkėjus, bet nežinia, ar prieš Seimo rinkimus jų bazę pavyks išplėsti.
„Tai, kaip jie smarkiai trenkėsi veidu į dulkes, mane tikrai nustebino“, – neslėpė V.Valentinavičius.
Pokyčiai gana skirtingi
Mažiau politologus nustebino Waldemaro Tomaszewskio vadovaujamos LLRA-KŠS kandidato pralaimėjimas Vilniaus rajone.
Tiesa, W.Tomaszevskis jo nelaiko pralaimėjimu – rinkimai Vilniaus rajone esą nebuvo laisvi, tai greičiau buvęs politinis turgus, kuriame dalyvavo ne tik partijos, bet rinkimuose nedalyvavę asmenys.
Bet V.Valentinavičius mano, kad LLRA-KŠS pozicijos Vilniaus krašte toliau turėtų silpnėti.
Tam didžiausią poveikį esą turi ne tiek buvusi kitų politinių jėgų konsolidacija aplink socialdemokratų kandidatą, kiek besikeičiantis pačių Lietuvos lenkų požiūris. Šie pokyčiai esą vyksta nuo buvusio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus laikų.
Politologas rezervuotai vertino ir Liberalų sąjūdžio pasiekimus. Nors pastarasis ne tik kai kur išlaikė turėtas pozicijas, bet ir jas sustiprino, V.Valentinavičius replikavo: „Jei konservatoriai suliberalėjo, tai liberalai sukaimėjo.“
Jo nuomone, nežinia, ar atsitraukimo į provinciją strategiją pasirinkusiems liberalams pavyks susigrąžinti turėtus rinkėjus miestuose.
Kita vertus, V.Valentinavičius neatmetė, kad ilgainiui Liberalų sąjūdis gali suartėti ir sudaryti koalicijas su kairiaisiais, nes liberalai esą turi patirties dirbdami ir su konservatoriais, ir su socialdemokratais.
Pagalvoti turės ir kiti
Bene skaudžiausią smūgį savivaldos rinkimuose patyrė valdančioji Laisvės partija. „Laisviečiai“, kaip ir opoziciniai „darbiečiai“, nelaimėjo nė vieno mero posto.
Darbo partijos galimybes atsigauti po šio nokauto politikos ekspertai vertina itin skeptiškai.
„Nepaisant Andriaus Mazuronio pastangų ir aktyvumo, iš Darbo partijos vadovų pasitraukus Viktorui Upaskichui, ji tapo be veido, nublanko“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anot politologų, rimtų problemų gali iškilti ir Laisvės partijai.
V.Valentinavičiaus manymu, bene didžiausia jos problema – irgi lyderystės stoka: „Aušrinė Armonaitė netempia iki Remigijaus Šimašiaus lygio ir šioje partijoje taip pat turėtų įvykti persirikiavimas.“
Politologas svarstė, kad viena galimų alternatyvų Laisvės partijai galėtų būti prašytis atgal į Liberalų sąjūdį: „Tokiu būdu vieni galėtų toliau rūpintis miestų gyventojais, kiti – kaimo. Tiesa, liberalams visada sekdavosi skilti, bet nepavykdavo jungtis. Tad klausimas, kodėl šįkart turėtų būti kitaip?“
Laukia ir naujos kovos
Gali būti, kad dalį nukraujavusios Darbo partijos rinkėjų pavyko persivilioti Ramūno Karbauskio valstiečiams ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamai partijai.
Aštuonis merų postus iškovojusių valstiečių vedlys R.Karbauskis vakar džiaugėsi, kad jo partija nepriklauso nuo S.Skvernelio palaikymo ir buvimo partijoje.
Valstiečių vedlys mano, kad jis ir S.Skvernelis kovėsi už skirtingą rinkėją, pastarojo partiją esą rinkosi liberalesnis rinkėjas. R.Karbauskis optimistiškai žvelgė ir į Seimo rinkimus.
Tiesa, valstiečiai jau prarado vieną Seimo narį – Raseinių rajono meru sekmadienį išrinktas Arvydas Nekrošius, todėl Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje teks skelbti naujus rinkimus.
Kol kas migla tvyro ir dėl galimų naujų rinkimų Anykščiuose ir Visagine.
Anykščiuose meru išrinktas valstiečių kandidatas Kęstutis Tubis tik per plauką pateko į antrąjį turą. Jis džiaugiasi pergale, bet buvę jo varžovai svarsto galimybę skųsti chaotiškai Anykščių rajone vykusius rinkimus.
Kol kas nėra aišku, ar naujų rinkimų neteks surengti ir Visagine, kur iš rinkimų kampanijos kuriam laikui buvo pašalinta partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatė Dalia Štraupaitė. Į rinkimų kovą sugrąžinta politikė sekmadienį pralaimėjo valstiečių kandidatui Erlandui Galaguzui. D.Štraupaitė rinkimų rezultatus ketina skųsti teismui.
