„Mes lankome šią svetingą šalį pirmą kartą, kad sustiprintume ryšius tarp ekumeninio patriarchato ir Lietuvos respublikos. Kartu su ministre pirmininke ką tik pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo raginami artimesni ryšiai ir bendradarbiavimas visose srityse, kur mus sieja bendri interesai“, – Vyriausybėje teigė Baltramiejus I, dėkodamas Lietuvos premjerei už priėmimą.
Patriarchas atkreipė dėmesį, kad Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje mena 13 amžių. Baltramiejus I akcentavo, kad atsiranda galimybė Lietuvoje pradėti formuoti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią bažnytinę struktūrą.
„Šiame amžiuje tikintieji jūsų šalyje ir ekumeninis patriarchatas jau reiškia, kad tai ne pirmas kontaktas tarp Lietuvos žemių ir tarp Konstantinopolio ortodoksų bažnyčios. Šiandien prieš akis atsiveria nauja perspektyva, kartu su galimybe dirbti išvien ir sustiprinti ekumeninio patriarchato buvimą Lietuvoje. Taip pat tokia yra ir tikinčiųjų valia jūsų šalyje“, – sakė patriarchas.
„Kaip paminėta bendradarbiavimo susitarime, mes remiame tiek Lietuvos ortodoksų kunigų ir tikinčiųjų norus, atstovaujančius kitas įvairias etines grupes Lietuvoje, kad galėtų laikytis savo sąžinės ir atkurti istorinį teisingumą, praktikuodami savo tikėjimą toje bažnyčioje, kuri tiesiogiai paklūsta ekumeniniam patriarchatui“, – akcentavo jis.
Baltramiejus I patikino visiškai remiantis Lietuvos stačiatikių norą laisvai praktikuoti religiją ir neprieštarauti savo sąžinei.
ELTA primena, kad pernai Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas susilaukė savo vadovybės nemalonės.
Šie kunigai vasarą buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu už tai, kad kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai griežtų sprendimų susilaukė dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir t.t.
Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukė tokių nuobaudų.
Tuo tarpu vasario mėnesį Visuotinis Konstantinopolio patriarchatas oficialiai paskelbė, kad buvo peržiūrėtos Maskvos patriarchato iš kunigų luomo pašalintų Lietuvos kunigų Vladimiro Seliavko, Vitalijaus Mockaus, Vitalio Dauparo, Gintaro Sungailos ir Georgijaus Ananjevo pateiktos apeliacijos.
„Ortodoksų Bažnyčioje egzistuoja teisė apskųsti vietinio patriarcho sprendimą aukščiausiai apeliacinei instancijai – Visuotiniam patriarchatui. Kunigai iš Lietuvos pasinaudojo šia teise ir pateikė apeliaciją Visuotiniam patriarchatui, kuri buvo nagrinėjama ir galiausiai patenkinta“, – skelbta Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centro interneto svetainėje.
Tačiau savo ruožtu Lietuvos stačiatikių arkivyskupija pareiškė, kad nepripažįsta Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti į kunigų luomą penkis iš kunigystės pašalintus Lietuvos stačiatikių dvasininkus.
„Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija nepripažįsta šio sprendimo. Pašalinimas iš kunigų yra ne drausminė nuobauda, o mistinis aktas, jis yra galutinis ir neatšaukiamas.
Bažnyčios kanonai nurodo, kad klero nariai pašalinti iš dvasininkų negali atgauti šio statuso. Jie taip pat negali būti iš naujo įšventinti į dvasininkus“, – pranešime žiniasklaidai skelbia Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra uždraudusi į Lietuvą atvykti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje palaikančiam Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui. Tokį ministerijos sprendimą lėmė tai, kad Kirilas savo pasisakymais neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir parėmė agresyvius Rusijos veiksmus.
Patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų, ne kartą viešai teigiamai pasisakiusių apie vykdomą Rusijos agresiją.
