Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai pripažįsta, kad tam tikrų siurprizų šiuose savivaldos rinkimuose pateikė praktiškai visos partijos, tačiau kai kurių savivaldybių likimai buvo ypač sunkiai prognozuojami.
Kaip didžiausias staigmenas politologai išskiria ne tik konservatorių fiasko, bet ir socialdemokrato Roberto Duchnevič triumfą ilgus metus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovaujamame Vilniaus rajone.
Konservatorius rinkėjai visgi nubaudė
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas taip pat atkreipė dėmesį, jog šie savivaldos rinkimai pažėrė ne vieną staigmeną.
Viena didžiausių – gerokai suprastėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasirodymas.
Visgi, A.Lašo teigimu, konservatorių pergalė sostinėje ir pasiektas Valdo Benkunsko triumfas partijos nesėkmę kiek sušvelnino.
„Jei kažkada Kauną vadinome konservatorių tvirtove, tai dabar Vilnius pamažu tampa gal ne tvirtove, bet tikrai stipria atrama. Jis iš dalies netgi maskuoja konservatorių nesėkmę, bet TS-LKD savivaldos rinkimuose šį kartą laimėjo tik 5 merus, o anksčiau turėjo po 11.
Jiems tai yra tikrai skausmingas rezultatas, ir, kaip jau daugelis yra pastebėję, akivaizdžiai regionuose žmonės baudžia konservatorius už jų buvimą valdžioje. Gal ne tik už tai, bet apskritai už jų dabar pakankamai liberalią poziciją socialiniais, kultūriniais klausimais, kas, manau, regione, kur žmonės yra pakankamai konservatyvūs savo pažiūromis, nelabai priimtina“, – svarstė politologas.
Nors kai kuriose savivaldybėse iš savo postų buvo išstumti net ilgamečiai konservatorių merai, A.Lašas vien su politine jėga to sieti nelinkęs.
„Vien tik buvimas meru ilgus metus gali būti ir pliusas, ir minusas – nėra automatinio atsakymo. Pasižiūrėkime į Pasvalį – G.Gegužinskas, kuris jau yra rekordininkas, ir toliau išsilaikė, o kiti atvejai liudija ką kita.
Pavyzdžiui, Raseiniai yra labai gražus ir net tipinis pavyzdys, kur konservatorių meras, atrodo, turėjo labai neblogus šansus laimėti antrame ture, sprendžiant pagal pirmo turo rezultatus, buvo netgi kažkiek nutolęs nuo konservatorių valdžios pozicijos, kalbant visais moraliniais klausimais, bet nežiūrint į tai, jis pralaimėjo.
Tai indikuoja, kad konservatoriai šiuo atveju turėjo labai konkrečias lubas, ir nesugebėjo jų įveikti“, – portalui lrytas.lt aiškino specialistas.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas, profesorius Lauras Bielinis svarstė, jog bausmė konservatoriams nėra tokia griežta, kokia šiuo metu yra piešiama.
„Vilniuje laimėjo konservatorius, o tai yra daug. Nori, nenori, bet tai yra sostinė, ir meras konservatorius Vilniuje yra reikšminga figūra“, – įsitikinęs politologas.
Visgi, L.Bielinio teigimu, valdantieji visada turi savybę būti nubaustais už tai, kuo nepatenkinti gyventojai, todėl natūralu, kad konservatoriai sulaukė tokios skaudžios rinkėjų rykštės.
„Konservatoriai nubausti ne dėl to, kad jie yra konservatoriai, o dėl to, kad į tuos, kurie dominuoja valdžioje, viskas suvedama, ir dėl to dauguma žmonių, ypač regionuose, žvelgia į juos įtariai“, – portalui lrytas.lt sakė profesorius.
Kas nustebino labiausiai?
Apskritai kalbėdamas apie šių rinkimų staigmenas KTU politologas A.Lašas išskyrė ir Liberalų sąjūdį, kuris regionuose šį kartą iškovojo net 9 merų postus.
„Tai nėra jų pats stipriausias rezultatas, žiūrint į kelis paskutinius savivaldos rinkimus, bet tai tikrai neblogas, sakyčiau – netgi labai geras rezultatas. Bet bus labai įdomu stebėti, kaip kis ir ar kis Liberalų sąjūdis, nes visi tie merai yra taip vadinami agro liberalai – mieste Liberalų sąjūdis atrodo daug silpniau, o tradiciškai liberalios pažiūros vis dėlto yra siejamos su miestu“, – aiškino politologas.
Trečias momentas, kuris pašnekovui buvo kiek netikėtas – ypač neblogi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rezultatai. Pasak A.Lašo, tai, kad net suskilusi ir nemažai lyderių praradusi partija sugebėjo išlaikyti didelę dalį 2019 metais gautų balsų, yra tikrai reikšmingas pasiekimas.
„Galima sakyti, tokioje mikro dvikovoje tarp S.Skvernelio demokratų ir LVŽS, šį kartą valstiečiai šventė pergalę“, – komentavo specialistas.
A.Lašą nustebino ir Kėdainių negavusi Darbo partija.
„Darbo partija dar kartą nepaėmė Kėdainių, ir čia yra tokia eros pabaiga, nes jie tradiciškai visada buvo siejami su Darbo partija, su V.Uspaskichu, ir šiuo atveju jiems ryškiai nepasisekė, jie neturi nei vieno mero Lietuvoje“, – pažymėjo A.Lašas.
Žinoma, didelis siurprizas, jo teigimu, nutiko ir Vilniaus rajone.
„Mes matėme tą tendenciją, kad demografija keičiasi, ir buvo aišku, kad kažkada turės įvykti tai, kas įvyko dabar. Bet negalėjau nuspėti, kad būtent dabar tai ir atsitiks“, – prisipažino KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.
Nuostabos dėl socialdemokrato R.Duchnevič triumfo Vilniaus rajone neslėpė ir L.Bielinis. Pasak politologo, ilgus metus besitęsusi LLRA-KŠS era baigėsi dėl vienos aiškios priežasties.
„Tai, kad laimėjo socialdemokratų atstovas, yra netikėta ir kartu įspūdinga. Tiesa, jam nebus lengva, nes daugumą taryboje vis dėlto sudaro LLRA-KŠS. Bet, kaip suprantu, Duchnevič yra pakankamai diplomatiškas, ir puikiai supranta, kad reikės bendradarbiauti.
Kova buvo iš tikrųjų įtempta, bet manau, kad pagrindinis veiksnys, kodėl taip nutiko, yra demografinis. Aplink Vilnių atsikrausto vis daugiau ir daugiau vilniečių, kurie politiškai turi kitas orientacijas“, – svarstė VDU politologas.
Triuškinančią sėkmę šiuose rinkimuose pavyko pasiekti Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), iškovojusiai net 17 merų vietų. Nors L.Bielinis netapatintų savivaldos rinkimų su rinkimais į Seimą, jis pripažino, kad socialdemokratai sėkmės gali sulaukti ir netolimoje ateityje.
„Tendencija akivaizdi – regionai atsisuka į socialdemokratus. Akivaizdu, kad kažkoks jų įdirbis egzistuoja, ir jie dabar tiesiog turi išlaikyti tą tempą, sustiprinti visuomenės prisirišimą prie savęs, ir tada jiems tikrai gali šviestis nebloga situacija ir rezultatai ateinančiuose rinkimuose į Seimą“, – vertino specialistas.
Pasak L.Bielinio, rinkėjai pakankamai aiškiai parodė ir tai, ką galvoja apie dvi nei vieno mero negavusias politines jėgas – Laisvės partiją bei Darbo partiją.
„Dėl „darbiečių“ aš manyčiau, kad visas jų realusis potencialas buvo paties V.Uspaskicho įvaizdis ir jo veikla. Jam pasitraukus ir nedalyvaujant rinkimuose, įvaizdis išnyko, ir „darbiečiai“ kaip reiškinys, kaip veidas tapo nebeįdomus. Dėl šios priežasties rinkėjai nuo jų po truputį nusisuka, ir manyčiau, kad tai yra gęstanti partija.
Jei kalbėsime apie „laisviečius“, tai ši partija yra labai jauna, gana įspūdingai pasirodė Seimo rinkimuose, bet per visą savo seiminę veiklą jie savotiškai „subanalino“ netgi tuos klausimus, už kuriuos buvo atsakingi.
Visuomenė juose nepamatė reikšmingų vilčių arba galimybės, kad bus realizuota tai, ko tikimasi, ir matome, kad visuomenė nepasitikėjimą išreiškė tuo, kad nebalsavo“, – dėstė VDU profesorius.
