Pasak jų, nors tokių rezultatų iš esmės buvo galima tikėtis, „Laisvės ir teisingumo“ partijos į mero kėdę pasiūlytas Artūras Zuokas visišku pralaimėtoju jaustis iš tiesų neturėtų.
Įvykus antrajam savivaldos rinkimų turui pergalę Vilniuje užtikrintai pasiekė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) į merus keltas V.Benkunskas. Jis sulaukė 52 proc. vilniečių rinkėjų pasitikėjimo.
Savo ruožtu tris kartus Vilniaus mero pareigas jau ėjęs A.Zuokas surinko 47 proc. sostinės gyventojų balsų.
Ką reiškia A.Zuoko užuominos?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga svarstė, kad šie savivaldos rinkimai Vilniuje dar kartą parodė, jog A.Zuokas „turi savo ribas“.
„Noriu priminti, kad jau ir pirmojo turo rezultatai buvo netikėti, nes, jeigu prisiminsime, visos apklausos rodė, kad A.Zuokas turėjo laimėti pirmą turą, gauti daugiausia balsų. Ir štai V.Benkunskas pasirodė nepaprastai gerai.
Antrame ture turbūt niekas negalėjo drąsiai prognozuoti, koks bus rezultatas, nors aš pats ne kartą prognozavau V.Benkunsko pergalę, pagrįsdamas tuo, kad A.Zuokas vis dėlto turi savo ribas. Jis daug kartų dalyvavo rinkimuose ir pademonstravo, kad turi savo rinkėjų ir aktyvių šalininkų ratą.
Bet tai yra politikas, kuris turi labai nemažai ir neigiamai jį vertinančių žmonių. O apklausos rodo, kad tokių žmonių yra dauguma“, – portalui lrytas.lt kalbėjo S.Spurga.
Politologo manymu, A.Zuokas šiuose rinkimuose visgi pasirodė geriau, negu buvo galima tikėtis.
„Rinkimų rezultatai parodė, kad, ar tai rinkimų kampanija buvo A.Zuoko įtikinamesnė ir aktyvesnė, ar ta nauja karta, kuri neprisimena daugybės A.Zuoko kontroversijų, buvo aktyvi, ar tai lėmė ir kitakalbių, skeptiškiau į gyvenimą žiūrinčių žmonių palaikymas.
A.Zuokas pasirodė, sakyčiau, geriau, negu aš galvojau“, – prisipažino S.Spurga.
Tiesa, paklaustas, ką reiškia A.Zuoko retorika, kad rinkimus jis „ne pralaimėjo, o jų nelaimėjo“, MRU politologas ragino tokių politiko žodžių per daug nesureikšminti.
„Aš skaičiau, kad A.Zuokas savo pralaimėjimą pripažino, o vėliau jis jau gali kitaip pasakyti. Čia yra toks žmogus ir toks politikas – jis paleido ir tą sparnuotą posakį, kad yra nuteistas už gerus darbus, ir savo visą rinkimų kampaniją formavo tuo, kad jį kažkas puola, šmeižia.
Čia toks žmogus, jis gali daug ką pasakyti, vertinti – jo toks stilius. A.Zuokas yra toks politikas, kurį Lietuvoje žino visi, ir dar daugiau pasakysiu – nėra tokių, kurie apie jį neturėtų savo nuomonės. Kad ir kur jis bedalyvautų, jam tam tikras balsų skaičius garantuotas, bet, deja, garantuota ir tai, kad tai nebus dauguma.
Jis be vargo gali susižerti nemažą kiekį balsų, bet laimėti jis negali. Tai tokia yra tikrovė, kuri dar kartą patvirtinta šiuose rinkimuose“, – buvusio kandidato rinkiminį paveikslą vertino politologas.
Nuo R.Šimašiaus kelio nukrypti neturėtų?
Rinkimų rezultatus sostinėje ir visoje Lietuvoje vienas pirmųjų apibendrino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis.
„Vilniuje iš esmės persiskirstė balsai dešinėje – konservatorius meras vietoje liberalo. Visi kiti labai susikonsolidavo ties Zuoku, tačiau to neužteko, nes Vilniuje be dešinės balsų tikėtis pergalės yra beveik neįmanoma.
Čia buvo geriausias Zuoko šansas sugrįžti. Lieku prie kategoriškos ilgalaikės prognozės – Vilniaus meru jis nebebus. Benkunskui dabar tereikia pastatyti stadioną“, – feisbuke rašė M.Jastramskis.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas pripažino, kad rezultatų laukimas sostinėje visgi šiek tiek „patampė nervus“, tačiau galiausiai didelio siurprizo neatnešė.
„Vilniuje mes jau ne kartą matėme, kad A.Zuokui nelabai pasiseka antrame rinkimų ture, tai šiuo atveju didelio stebuklo taip pat nematau.
Tendencija išliko, ir, kai atėjo balsai iš didžiųjų apylinkių, iš miesto centro, pamatėme, kad vis dėlto dešiniųjų kandidatas laimėjo“, – portalui lrytas.lt komentavo politologas.
Paklaustas, ko artimiausiu metu iš naujojo vadovo Vilnius galėtų tikėtis, A.Lašas svarstė, kad politinė V.Benkunsko kryptis turėtų būti pakankamai panaši į dabar jau buvusio sostinės vadovo R.Šimašiaus.
„Sakyčiau, kad kryptis bus panaši. Gal dėl tam tikrų projektų, kurie susilaukė didelės visuomenės kritikos, ir dėl kurių kritikos susilaukė pats R.Šimašius, manau, bus žengiama nuosaikiau. Kalbu apie gatvių tvarkymą ir taip vadinamą humanizavimą – manau, čia bus daromi atsargesni žingsniai“, – vertino jis.
A.Lašas taip pat įvardijo, kurių darbų naujajam Vilniaus šeimininkui būtų teisingiausia imtis nedelsiant.
„Reikia radikalesnių sprendimų su švietimu, nes poreikis iš tiesų yra didelis ir reikia vykdyti statybas. Ir, aišku, nacionalinio stadiono klausimas kaip visada išlieka kaip tam tikras sėkmės arba nesėkmės simbolis, tai ir šis klausimas taip pat bus aktualus“, – dėstė politologas.
Pasak A.Lašo, tai, kad Vilniaus meru tapo būtent konservatorius V.Benkunskas, parodo, kad ši politinė jėga įsitvirtina sostinėje.
„Jeigu kažkada Kauną vadinome konservatorių tvirtove, tai dabar Vilnius pamažu tampa galbūt ne tvirtove, bet tikrai stipria atrama. Jis iš dalies netgi maskuoja konservatorių nesėkmę savivaldos rinkimuose, nes žiniasklaidos dėmesys dažnai susikoncentruoja į Vilnių“, – sakė jis.
Nustebino A.Zuoko pasirodymas
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis teigė, kad būtent Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono rezultatai jį patį nustebino labiausiai.
„Vilniuje laimėjo konservatorius ir tai yra daug. Nori nenori, bet tai yra sostinė, ir sostinės meras konservatorius yra reikšminga figūra“, – vertino profesorius.
Visgi pačiam L.Bieliniui didelis netikėtumas buvo ir tas, kad „Laisvės ir teisingumo“ į Vilniaus merus keltas A.Zuokas antrame ture surinko tiek daug balsų ir kurį laiką netgi užėmė lyderio poziciją.
„Pirmasis turas parodė, kad už jį balsavo pakankamai mažai rinkėjų. Aš nemaniau, kad per dvi savaites jis sugebės vis dėlto kažkaip suagituoti, priversti, pakelti rinkėjus ir pašaukti balsuoti už jį antrame ture.
Tai įvyko, nes jis praktiškai vos keliais procentais atsiliko“, – dėmesį atkreipė VDU profesorius.
Politologas pažymėjo, kad A.Zuoko pralaimėjimas rinkimuose visgi jam pačiam yra ir savotiška pergalė, kuri dar gali nemenkai pasitarnauti ateityje.
„Tai irgi yra jo pergalė, jis tą puikiai supranta, ir jau pats paskelbė, kad dabar žvelgia į Seimą ir ruošiasi Seimo rinkimams“, – priminė L.Bielinis.
Paklaustas, kieno balsus antrajame savivaldos rinkimų ture galėjo perimti tris kartus Vilniui jau vadovavęs A.Zuokas, politologas spėti nesiryžo. Tačiau jis pabrėžė, kad dalis už „Laisvės ir teisingumo“ kandidatą balsavusių sostinės rinkėjų už jį balsavo nebūtinai reikšdami palaikymą.
„Greičiausiai visi tie, kurie ėjo balsuoti už A.Zuoką, yra tie, kurie ir šiaip yra rinkimiškai aktyvūs, visada balsuoja, bet jie nepalaiko konservatorių. Tad sakyti, jog tai yra asmeninis A.Zuoko ar jo komandos įdirbis, ko gero, būtų gudravimas.
Tai greičiausiai buvo inertiškas balsavimas ne už konservatorių, o prieš jį. Dalis balsavusiųjų už A.Zuoką būtent taip išreiškė savo poziciją – tai nereiškia, kad jie jį rinko kaip tą vienintelį, bet jie balsavo už jį, kad nereikėtų balsuoti už konservatorių“, – paaiškino L.Bielinis.
Jis pridūrė, jog ši kova dėl sostinės vairo A.Zuokui buvo naudinga, net jeigu jam ir pritrūko balsų.
VDU profesorius taip pat spėjo, kad pirmosios savaitės V.Benkunskui labai lengvos nebus, nes reikės susikalbėti ir rasti bendrus sprendimus su skirtingomis politinėmis jėgomis.
„Manyčiau, Vilniuje artimiausiu metu mes matysime gana sudėtingą derybų situaciją. Meras turės suburti jį palaikančią arba jam pritariančią koaliciją. Vienų konservatorių bus per mažai, teks derėtis su visais tais, kurie vienaip ar kitaip gali ateiti ir bendradarbiauti – su liberalais, su „laisviečiais“, galbūt su socialdemokratais ar dar su kažkuo.
Čia jau toks diplomatinio manevro klausimas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo L.Bielinis.
Jaučiasi „kaip po maratono“
Vilniaus mero rinkimus laimėjęs TS-LKD atstovas V.Benkunskas sekmadienį teigė santūriai besidžiaugiantis pergale ir jau galvojantis apie būsimus darbus. Pirmaisiais savo darbais jis įvardijo politinės komandos ir valdančiosios koalicijos sostinėje suformavimą.
„Nuotaikos kaip pabaigus didelį maratoną, pirmiausia, ir, aišku, labai smagu, kad baigėsi su dideliu vilniečių pasitikėjimu, kuris, pirmiausia, yra įsipareigojimas ir didžiulė atsakomybė. Santūrus džiaugsmas ir jau galvojimas apie būsimus darbus“, – tvirtino V.Benkunskas.
Konservatorius teigė manantis, kad už jį vilniečiai balsavo, nes patikėjo jo programa ir norėjo, kad „Vilnius judėtų į priekį“.
V.Benkunskas teigė tikėjęsis, kad kova antrajame rinkimų ture su partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovu Artūru Zuoku bus nelengva.
„Nežinau galutinės persvaros, bet pergale širdyje tikrai tikėjau. Tai leido, aišku, pajusti po pirmojo rinkimų turo tas nelauktas palaikymas, o dabar, antrajame rinkimų ture, buvo intensyvi kova, panašaus atstumo ir tikėjaus, galvojau, kad bus artima kova, o finalas yra toks, kad skamba „Queen“, – dėstė TS-LKD atstovas.
Pirmaisiais savo darbais, pradėjus vadovauti Vilniui, V.Benkunskas įvardijo politinės komandos, valdančiosios koalicijos suformavimą. Tada, anot jo, reikės imtis darbų programos vykdymo.
V.Benkunskas vylėsi, kad formuoti valdančiąją koaliciją Vilniaus taryboje nebus sunku, mat, anot jo, su potencialiais partneriais pokalbiai jau yra pradėti. Be to, jo teigimu, konservatoriai yra iškovoję pakankamai mandatų, kad galėtų kontroliuoti koalicijos formavimo procesą.
„Surinkti koaliciją, kuri veiktų vertybiniu, programiniu pagrindu, neturėtų būti sunku“, – dėstė politikas.
Vilniaus miesto savivaldybės taryboje TS-LKD iškovojo 19 mandatų, po 9 – partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Laisvės partija, 7 – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, 4 – Lietuvos socialdemokratų partija, 3 – Nacionalinis susivienijimas.
