„Tokios netvarkos dar niekada nebuvo. Artėja nacionaliniai rinkimai: Europos parlamento, Seimo, prezidento. Manau, kad geriausia būtų, jei pirmininkė dabar pati priimtų sprendimą ir nevargintų Seimo, nes jau praktiškai visi padarė pareiškimus. Reikia prisiimti atsakomybę ir pasitraukti“, – Eltai sekmadienio vakarą sakė valstiečių lyderis.
Be to, jo teigimu, reikėtų „rimtai“ pasikalbėti ir su visais VRK nariais.
„Turi būti labai rimtas pokalbis su nauju VRK pirmininku ir su partijų atstovais VRK. Nes dabar atrodo, kad ten esantys žmonės nesupranta savo funkcijos“, – teigė politikas.
ELTA primena, kad VRK susilaukė daug kritikos dėl sumaištį sukėlusių sprendimų Anykščių ir Visagino savivaldybėse. Šiose savivaldybėse po pirmojo mero rinkimų turo iš kovos buvo pašalinti, o po to vėl grąžinti du kandidatai. Šiuos VRK sprendimus Lietuvos politikai įvertino itin kritiškai.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad renkant merus Anykščiuose ir Visagine kilo tikras chaosas, kuris, akcentavo šalies vadovas, sumenkino žmonių pasitikėjimą Lietuvos rinkimų sistema. Prezidentas teigė, kad toks precedentas ne tik kelia abejonių rinkimų rezultatais, bet ir VRK galimybėmis tinkamai organizuoti rinkimus.
„Tai yra blogiausia, kas gali atsitikti rinkimų metu. Jeigu žmonės nesusitvarko su vienais rinkimais, klausimas, ką jie darys, kai kitais metais turėsime vienus rinkimus po kitų. Turi labai gerai įvertinti savo galimybes, ar geba dirbti jiems patikėtą atsakingą darbą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Panašiai VRK sprendimus įvertino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Politikės teigimu, VRK sprendimai sukūrė dviprasmiškas situacijas dėl kurių rinkimus organizuojančiai institucijai bei jai vadovaujančiai Jolantai Petkevičienei teks pasiaiškinti jau artimiausiu metu. Parlamento vadovė neatmeta, kad gali būti keliamas klausimas ir dėl galimybės J. Petkevičienei toliau vadovauti VRK.
„Situacija – nėra ordinari, ji yra sudėtinga. Kyla pagrįstų klausimų, ar Vyriausiajai rinkimų komisijai pakanka kompetencijos realiu laiku atlaikyti išbandymą rinkimais. Tikrai į šiuos klausimus turės būti atsakyta pasibaigus rinkimams. Žmonėms neturėtų kilti jokių abejonių rinkimų rezultatais, jų eiga ir visu demokratiniu procesu. Dabar, akivaizdu, kad yra ne vienas atvejis, kuris atrodo labai dviprasmiškai“, – Eltai antradienį vakare sakė Seimo pirmininkė.
Panevėžio apygardos teismui patikslinus savo sprendimą buvusios Visagino merės D. Štraupaitės byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir nurodžius, kad politikei uždrausta būti renkamai mere, kovo 9 d. VRK pašalino partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovę D. Štraupaitę iš Visagino mero rinkimų, kuriuose ji tuomet jau buvo patekusi į antrą turą. Tiesa, situacija pasikeitė jau kovo 13 d., kai Apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį dėl draudimo D. Štraupaitei būti renkamai į merus. Tą pačią dieną VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, sugrąžino D. Štraupaitę į rinkimus.
Į panašią situaciją buvo patekęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Anykščių rajono merus K. Tubis. Panevėžio apygardos teismui vasario d. nusprendus, kad politikas yra kaltas dėl prekybos poveikiu ir jam uždrausta ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, kovo 7 d. VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, pašalino K. Tubį iš Anykščių rajono mero rinkimų, kuriuose jis jau buvo patekęs į antrą turą. Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas panaikino VRK sprendimą šalinti K. Tubį iš rinkimų, komisija politiką sugrąžino į kovą dėl Anykščių rajono mero pozicijos.
Po šių istorijų Seimo nariai – tiek opozicijos, tiek ir valdančiųjų atstovai – ėmė piktintis VRK veikla. Vieni pradėjo kalbėti apie būtinybę rengti naujus merų rinkimų Anykščiuose ir Visagine, kiti ėmė kelti abejones dėl dabartinės VRK pirmininkės Jolantos Petkevičienės galimybių toliau eiti pareigas.
