Kaip sekėsi kituose Lietuvos miestuose – skaitykite čia.
Įnirtinga kova Vilniuje
Vilniuje dėl miesto vadovo regalijų antrame ture kovojo konservatorių kandidatas Valdas Benkunskas ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Artūras Zuokas. Pastarasis ilgą laiką pirmavo, tačiau galutinį rezultatą nulėmė didžiosios apylinkės.
Susumavus rezultatus V.Benkunskas surinko 52,05 proc. balsų. Ilgai pirmavęs A.Zuokas surinko 46,66 proc. balsų.
Vilniaus rajono savivaldybės taryboje 18 mandatų iškovojo LLRA-KŠS (49,03 proc.), 7 mandatai teko LSDP (18,82 proc.). Centro dešinės koalicija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija) gavo 6 mandatus (17,56 proc.).
Vilniaus rajone – sensacija
Vilniaus rajone dėl mero posto kovojo socialdemokratų atstovas Robert Duchnevič ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Waldemar Urban.
Pastarasis ilgą laiką turėjo didelę persvarą, tačiau pradėjus plaukti rezultatams iš didesnių apylinkių ji pradėjo nenumaldomai tirpti. Pergalę R.Duchnevič atnešė Didžiosios Riešės apylinkės balsai, kurie padėjo socialdemokratui persverti rezultatą ir surinkti 50,20 proc. balsų. W.Urban atiteko 49,07 proc. balsų.
31-erių R.Duchnevič surinko 526 balsų daugiau už oponentą (23 519 prieš 22 993).
Tai reiškia, kad pirmą kartą Vilniaus rajonui vadovaus ne Waldemaro Tomaszewskio vadovaujamos Krikščioniškų šeimų sąjungos partijos (LRRA-KŠS) kandidatas.
Vilniaus rajono savivaldybės taryboje 18 mandatus iškovojo LLRA-KŠS (49,03 proc.), 7 mandatai teko LSDP (18,82 proc.). Centro dešinės koalicija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija) gavo 6 mandatus (17,56 proc.). LLRA-KŠS turi pakankamai mandatų, kad jai nereikėtų koalicijos partnerių ir galėtų turėti daugumą savivaldybės taryboje.
Klaipėdoje – be staigmenų
Klaipėdos miesto gyventojai antrajame ture rinkosi tarp Politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ lyderio Arvydo Vaitkaus ir konservatoriaus Audriaus Petrošiaus. Čia intrigos nebuvo nuo pat pradžių, nes A.Vaitkus nuolat užtikrintai pirmavo. Suskaičiavus visų apylinkių rezultatus A.Vaitkus gavo 61,61 proc. balsų, A.Petrošius gavo 36,88 proc. balsų.
Klaipėdos miesto meru išrinktas A. Vaitkus sako, kad miesto taryboje dėl bendro darbo valdančiojoje koalicijoje pirmiausia ketina tartis su „Laisve ir teisingumu“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
„Laisvė ir teisingumas“ rinkimuose kandidatu į merus kėlė Remigijų Žemaitaitį, LVŽS – Ligitą Girskienę.
„Tikrai kalbinsiu tiek R. Žemaitaičio komandą, tiek L. Girskienės. Jaučiu, kad jie tikrai atėjo į rinkimus ir palaikė būtent mūsų komandą. O toliau tai derybų klausimas“, – sekmadienį vakare „Laisvės TV“ sakė A. Vaitkus.
Kol kas, pasak naujai išrinkto Klaipėdos vadovo, derybų dėl daugumos formavimo jis nėra pradėjęs.
„Nelabai turėjau galimybės su kažkuo derėtis, bet, manau, kad po šios nakties, ryt nuo pat ryto, su komanda kalbėsime apie nuotaikas. Jie labiau sekė nuotaikas ir klausėsi informacijos dėl galimų koalicijų sudarymo, kalbėjosi su visomis politinėmis jėgomis“, – kalbėjo A. Vaiktus.
Kalbėdamas apie savo pergalės priežastis politikas tikino, kad ją lėmė konstruktyvus darbas taryboje šios kadencijos metus.
„Žmonės matė, ką veikiame keturis metus. Bendravimas su bendruomenėmis Klaipėdos mieste, mūsų pozicija miesto taryboje priimant sprendimus, mūsų stabilumas nesiveliant į siūlymus griauti valdančiąją daugumą, o, priešingai, palaikyti visus gerus sprendimus, kurie buvo atnešti“, – teigė A. Vaitkus.
Jo atstovaujamas politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ kovo 5 d. vykusiuose Klaipėdos miesto tarybos rinkimuose surinko 19,94 proc. balsų ir gavo 7 mandatus. Tiek pat vietų taryboje turės „Laisvė ir teisingumas“ (18,02 proc.) bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (17,82 proc.).
Po 3 mandatus teko Liberalų sąjūdžiui (9,35 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (8,84 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų partijai (7,8 proc.).
Šiuose savivaldos rinkimuose merai antrajame ture renkami 34 Lietuvos savivaldybėse.
Išankstiniame balsavime dalyvavo 10,05 proc. rinkėjų, tai yra 143 tūkst. žmonių.
Iš viso antrame rinkimų ture teisę balsuoti turi daugiau kaip 1 mln. 422 tūkst. rinkėjų iš 34 rinkimų apygardų.
