Tai reiškia, kad šviesusis paros metas ryte prasidės vėliau, o vakare truks ilgiau.
Vasaros laikas galios iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžių rodyklės sukamos valanda atgal ir įvedamas žiemos laikas.
Sukti laiką visose ES valstybėse narėse buvo nutarta dar 1980 m. Sprendimas buvo grindžiamas esą tai padės racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.
Ne kartą siūlyta atsisakyti
Vis tik laiko sukimo tvarka jau ne vienerius metus kelia kontraversiškas diskusijas Europos Komisijoje (EK). 2018 m. EK vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. Likę 84 proc. pasisakė už tokios praktikos atsisakymą.
Po metų, 2019-aisiais europarlamentarai vėl grįžo prie šio klausimo ir pateikė siūlymus dėl sezoninio laiko keitimo ES valstybėse atsisakymo. Siūlyta, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai turėjo padaryti 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Anot europarlamentarų, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o EK turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.
Vis dėlto siūlymas pritarimo nesulaukė.
Diskusijose šiuo klausimu ES Taryboje dalyvaujanti Lietuvos Susisiekimo ministerija pažymi, kad šiuo metu dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo diskusijos tebevyksta, tačiau tai nėra prioritetinis klausimas.
