Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso antrame savivaldos rinkimų ture dalyvavo 45,82 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo 35,77 proc. piliečių, kiti 10,05 proc. gyventojų savo rinkiminę valią pareiškė iš anksto.
Aktyviausi rinkėjai – Pagėgiuose ir Alytaus rajone, kur iš viso balsavo 62,13 proc. ir 59,93 proc. rinkėjų.
Pasyviausi rinkėjai – Panevėžio ir Šiaulių rajonuose, atitinkamai 27,61 proc. ir 27,89 proc.
Anykščių rajone aktyvumas siekė 47,85 proc. Visagine – 47,06 proc.
Šiuose savivaldos rinkimuose merai antrajame ture rinkti 34 Lietuvos savivaldybėse – Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Elektrėnuose, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijoje, Kelmės, Kėdainių, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Pagėgiuose, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Visagine ir Zarasuose.
Tiesa, nors pakartotiniai rinkimai jau įvyko, kol kas dar neaišku, ar Anykščiuose ir Visagine rinkimų rezultatai nebus anuliuoti dėl prieš tai abiejuose miestuose pašalintų kai kurių į antrąjį turą patekusių kandidatų.
Išankstiniame balsavime dalyvavo 10,05 proc. rinkėjų, tai yra 143 tūkst. žmonių.
Bendras antrojo rinkimų turo aktyvumas šiemet buvo mažesnis nei praėjusių savivaldos ir merų rinkimų metu. 2019 m. savo balsą pirmajame savivaldos rinkimų ture atidavė 47,8 proc. piliečių: rinkimų dieną balsavo 41,55 proc., o iš anksto 6,25 proc. rinkėjų.
Iš viso antrame rinkimų ture teisę balsuoti turi daugiau kaip 1 mln. 422 tūkst. rinkėjų iš 34 rinkimų apygardų.
2 savivaldybėse gali tekti kartoti rinkimus
Tiesa, nors pakartotiniai rinkimai jau įvyko, kol kas dar neaišku, ar Anykščiuose ir Visagine rinkėjams neteks darkart grįžti prie balsadėžių. Po to, kai VRK iš rinkimų šiose apylinkėse pašalino kai kuriuos į antrą turą patekusius kandidatus, o vėliau – vėl juos grąžino, viešojoje erdvėje pasigirdo siūlymų rinkimus Anykščiuose ir Visagine rengti darkart.
Tokį siūlymą, jau vykstant išankstiniam balsavimui antrajame ture, išsakė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Rinkimų dieną „Baltosios pirštinės“ fiksavo daugiau nei 100 pažeidimų rinkimų apylinkėse: daugiausia – Trakų rajone
Per rinkimų dieną „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai fiksavo daugiau nei 100 pažeidimų rinkimų apylinkėse. Organizacija taip pat sulaukė maždaug 70 pranešimų iš pilietiškų gyventojų apie galimus rinkimų pažeidimus, skelbiama organizacijos pranešime žiniasklaidai.
Pridedama, kad du pranešimai apie galimą rinkėjų papirkimą buvo perduoti policijai.
„Baltosios pirštinės“, kartu su „Debunk.org“, taip pat Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė skundą dėl nustatyto atvejo, kai tam tikrų kandidatų „Facebook“ skelbiamo turinio matomumas galimai buvo dirbtinai padidintas.
Dalijamasi, kad iki 19 valandos nepriklausomi rinkimų stebėtojai aplankė per 250 apylinkių 21 savivaldybėje, kur vyksta antrasis rinkimų turas. Pranešama, kad visos rinkimų dienos metu fiksuotos tos pačios tendencijos, kaip ir pirmajame rinkimų ture ir ankstesniuose rinkimuose: komisijos netinkamai plombavo balsadėžes, nenaudojo duomenų apsaugai užtikrinti būtinų juodų antdėklų rinkėjų sąrašams uždengti, nepagrįstai leido rinkėjams į balsavimo kabinas eiti ne po vieną. 13-oje apylinkių, kur lankėsi „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai, rinkimų komisijos į pastabas neatsižvelgė. Dėl kai kurių iš šių apylinkių komisijų darbo svarstoma kreiptis apygardų rinkimų komisijas ir VRK.
„Žvelgiant į rinkimų statistiką ir lyginant ją su kiekvienoje savivaldybėje aplankytų apylinkių skaičiumi, daugiausia pažeidimų fiksuota Trakų rajone (85 proc. nuo visų organizacijos deleguotų stebėtojų aplankytų apylinkių), Vilniaus mieste (beveik 73 proc.), Ukmergės rajone (daugiau nei 66 proc.) ir Šilutės rajone (56 proc.). Vidutiniškai pažeidimai fiksuojami beveik kas antroje apylinkėje“, – praneša rinkimų skaidrumą prižiūrinti organizacija.
Pridedama, kad gyventojų pranešimuose apie galimus pažeidimus tendencijos taip pat išliko panašios, kaip ir ankstesniuose rinkimuose: daugiausia nusiskundimų gauta dėl politinės reklamos, „tylos laikotarpiu“ vykdomos agitacijos ir neužtikrinamos teisės balsuoti.
„Šie rinkimai išsiskiria gyventojų pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas gausa – per visą rinkimų laikotarpį gauta beveik 120 pranešimų dėl komisijų darbo, o tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų nuo vasario gautų pranešimų. „Baltųjų pirštinių“ vertinimu, tai rodo ne tik didėjantį gyventojų pilietiškumą, bet ir supratimą, kokią didelę įtaką sklandžiam rinkimų vykdymui ir skaidriam rinkimų rezultatų nustatymui turi tinkamas komisijų darbas“, – teigiama pranešime.
Taip pat organizacija teigia, kartu su „Debunk.org“, VRK šią savaitę pateikė skundą dėl rinkimų kampanijos metu socialiniame tinkle „Facebook“ užfiksuotų potencialių bandymų dirbtinai padidinti tam tikrų kandidatų skelbiamo turinio matomumą. Šiuo skundu abi organizacijos siekia paraginti institucijas imtis visų prieinamų teisinių priemonių, o jų nesant – užtikrinti jų atsiradimą inicijuojant teisės aktų pakeitimus, kad ateityje manipuliavimas interneto platforma dirbtinai didinant turinio matomumą būtų užkardytas, o atsakingi subjektai – patraukti atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.
VRK per sekmadienį gavo 33 pranešimus apie galimus pažeidimus
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, per sekmadienį gauti 33 pranešimai apie galimus pažeidimus antrojo merų rinkimų turo metu. Pasak VRK pirmininko pavaduotojo Andriaus Pukso, dauguma pranešimų buvo dėl galimos politinės agitacijos skleidimo. Jis pažymėjo, kad policija gavo per 40 pranešimų apie galimus pažeidimus.
„Šiandien vyriausioji rinkimų komisija gavo 33 pranešimus apie galimus pažeidimus, didžioji dauguma jų buvo dėl galimos politinės agitacijos skleidimo. Turime duomenis iš policijos, duomenys yra 19 valandos, buvo gauta 40 pranešimų“, – VRK spaudos konferencijoje teigė A. Puksas.
Jis patikslino, kad šiandien ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo.
„Jei mes kalbame apie šią dieną, tai ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta“, – sakė A. Puksas.
„Baltųjų pirštinių“ vadovo Laimono Petreikio, organizacijos stebėtojai per sekmadienį aplankė beveik 300 rinkimų apylinkių, iš kurių beveik kas trečioje fiksuoti galimi pažeidimai.
„Baltųjų pirštinių“ stebėtojai šiandieną aplankė beveik 300 rinkimų apylinkių. Beveik kas trečioje apylinkėje buvo fiksuoti galimi pažeidimai, daugiausiai jie yra susiję su neplombuotomis arba netinkamai plombuotomis balsadėžėmis, taip pat nenaudojamais juodaisiais antdėklais, skirtais uždengti rinkėjų sąrašus“, – konferencijoje teigė L. Petreikis.
„Bei fiksavome nemažai atvejų, kai rinkėjai į balsavimo kabinas buvo leidžiami daugiau nei po vieną. Galime pasidžiaugti, kad kur kas mažiau šį turą ir šiuose rinkimuose fiksavome pažeidimų dėl rinkėjų asmens tapatybės netikrinimo, taip pat kur kas mažiau fiksuota galimų pažeidimų dėl politinės agitacijos rinkimų apylinkėse ar jų teritorijose“, – pažymėjo organizacijos vadovas.
Anot jo, per organizacijos interneto svetainę gauta beveik 70 piliečių pranešimų apie galimus pažeidimus, tačiau beveik pusė jų nepasitvirtino. „Baltosios pirštinės“ taip pat fiksavo 2 galimus rinkėjų papirkinėjimo atvejus.
„Mūsų svetainėje baltosiospirstines.lt per antrąjį turą sulaukėme beveik 70 piliečių pranešimų apie galimus pažeidimus, beveik pusė jų nepasitvirtino, daugiausiai pranešimai sudarė būtent dėl agitacijos draudimo laikotarpio pažeidimo ir netinkamo rinkimų komisijos darbo“, – nurodė L. Petreikis.
„Fiksavome 2 galimus rinkėjų papirkinėjimo atvejus. Juos esame perdavę policijai“, – pridūrė organizacijos vadovas.
Anot L. Petreikio, aktyviausiai sekmadienį stebėjimą „Baltosios pirštinės“ vykdė Vilniaus mieste ir rajone bei Trakuose ir Klaipėdoje.
„Galime pasidžiaugti, kad aktyviausiai šiandieną stebėjimą vykdėme Vilniaus mieste, Vilniaus rajone, Trakuose ir Klaipėdoje“, – akcentavo L. Petreikis.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko antrasis savivaldybių merų rinkimų turas. Balsavimas rinkimų apylinkėse vyko nuo 7 iki 20 valandos.
Iš viso antrame rinkimų ture teisę balsuoti turėjo daugiau kaip 1 mln. 422 tūkst. rinkėjų iš 34 rinkimų apygardų.
Rinkimų tvarka
Balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
Iš viso antrame rinkimų ture teisę balsuoti turi daugiau kaip 1 mln. 422 tūkst. rinkėjų iš 34 rinkimų apygardų.
Išankstinis balsavimas antrajame savivaldos rinkimų ture buvo organizuojamas nuo antradienio iki ketvirtadienio, kovo 14–16 dienomis, nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro.
Balsuoti gali tik tie rinkėjai, kurie savo gyvenamąja vietą yra deklaravę savivaldybėse, kuriose vyksta antrasis rinkimų turas.
Rinkėjams, kurių savivaldybėse merai jau išrinkti per I rinkimų turą, balsuoti nebebus galimybės. Savo pilietinę pareigą jie jau atliko.
Svarbiausias rinkėjo dokumentas einant balsuoti yra asmens dokumentas: Lietuvos Respublikos pasas, asmens tapatybės kortelė. Taip pat tinka ir kiti Lietuvos Respublikoje išduoti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.
Teisę balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turintys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai kartu su savo asmens dokumentu turėtų atsinešti ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Kitų (ne ES) valstybių piliečiams kartu su savo asmens dokumentu reikės pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Rinkėjams, patenkantiems į rizikos grupes, rekomenduojama ateiti rytinėmis balsavimo valandomis, t. y. nuo 7 iki 9 valandos ryto, kai balsavimo vietose būna mažiau žmonių.
VRK taip pat maloniai prašo rinkėjų ateiti į pagalbą rinkimų organizatoriams – praleisti į eilės priekį į balsavimo apylinkes atvykusius senjorus, neįgaliuosius, besilaukiančias moteris ar šeimas su mažais vaikais.
