Kovo 5 d. vykusiame pirmajame ture buvo išrinkti 26 savivaldybių merai. Antrojo turo prireikė 34 savivaldybėse. Bendras rinkėjų aktyvumas antrajame ture buvo 45,82 proc.
Antrajame ture daugiausiai merų postų – 8 – laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, 7 atiteko Lietuvos socialdemokratų partijai. Po 5 merus delegavo Liberalų sąjūdis ir politiniai komitetai, 4 – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, 3 – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, 1 –partija „Laisvė ir teisingumas“, taip pat pergalę šventė vienas išsikėlęs pats.
Susumavus galutinius abiejų balsavimo turų rezultatus paaiškėjo, kad socialdemokratai po šių rinkimų turės 17 merų, politinių komitetų kandidatai – 11, Liberalų sąjūdis – 9, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 8, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 5, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 4, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 1, Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 2, Regionų partija – 1, išsikėlęs pats – 1.
Darbo partija neturės nė vieno mero.
Lrytas.lt pateikia mažesnių šalies savivaldybių merų rinkimų antrojo turo rezultatus. Apie rinkimų rezultatus didžiuosiuose miestuose ir rajonuose skaitykite čia.
Alytaus rajone Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Rasa Vitkauskienė, gavusi 56,86 proc. balsų, nugalėjo konservatorių Algirdą Vrubliauską (41,84 proc.).
Anykščių rajone laimėjo valstietis Kęstutis Tubis - 51,86 proc. balsų. Socialdemokratas Dainius Žiogelis gavo 45,75 proc.
K.Tubis džiaugėsi pergale ir vylėsi, kad antrajame rinkimų ture pralaimėję oponentai neskųs rezultatų teismui.
„Aš manau, kad mano varžovai neturės pagrindo skųsti. Jie turėjo visas galimybes, visą laiką agituoti ir dalinti medžiagą, lankytis kolektyvuose“, – sakė K.Tubis.
Po VRK sprendimų, apie tai, kad svarstoma reikalauti surengti naujus rinkimus Anykščiuose buvo užsiminęs pats K.Tubis. Pasak kandidato, į Anykščių vadovo postą, jam ir jo varžovui rinkimuose D.Žiogeliui – nebuvo sudarytos vienodos sąlygos.
VRK susilaukė daug kritikos dėl sumaištį sukėlusių sprendimų Anykščių ir Visagino savivaldybėse. Šiose savivaldybėse po pirmojo mero rinkimų turo iš kovos buvo pašalinti, o po to vėl grąžinti du kandidatai.
Panevėžio apygardos teismui vasarį nusprendus, kad K.Tubis yra kaltas dėl prekybos poveikiu ir jam uždrausta ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, kovo 7 d. VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, pašalino politiką iš rinkimų, kuriuose jis jau buvo patekęs į antrą turą. Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teismas panaikino VRK sprendimą šalinti K.Tubį iš rinkimų, komisija politiką sugrąžino į kovą dėl Anykščių rajono mero pozicijos.
Biržų rajone pergalę užsitikrino socialdemokratas Kęstutis Knizikevičius – 63,42 proc. balsų. Biržų atgimimo kandidatas Kęstutis Isakas gavo 34,93 proc. balsų.
Elektrėnų rajono savivaldybėje Liberalų sąjūdžio deleguotas Gediminas Ratkevičius su 60,05 proc. balsų įveikė Laisvės partijos narę Silvą Lengvinienę (37,66 proc.).
Ignalinos rajone po įnirtingos kovos valstietis Laimutis Ragaišis (50,27 proc.) iš mero posto išstūmė socialdemokratą Justą Rasiką (48,85 proc.). Rinkimų nugalėtojas gavo 102 balsais daugiau už konkurentą.
Jurbarko rajono savivaldybėje save išsikėlęs Skirmantas Mockevičius gavo 55,01 proc. balsų, konservatorius Daivaras Rybakovas – 42,55 proc.
Kaišiadorių rajono meru tapo Liberalų sąjūdžio kandidatas Šarūnas Čėsna - 61,10 proc. balsų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vytenis Tomkus surinko 37,17 proc.
Kalvarijos savivaldybės meru tapo Politinio komiteto „Siekime kartu“ atstovas Nerijus Šidlauskas – 68,28 proc. balsų. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Karolis Babeckas gavo 29,75 proc.
Į Kelmės rajono mero kėdę tik 2021 metų pabaigoje atsisėdęs partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Ildefonsas Petkevičius (73,82 proc.) ryškiai pranoko socialdemokratų atstovą Stasį Jokubauską (24,53 proc.).
Kėdainių rajone po atkaklios kovos pergalę pasiekė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Valentinas Tamulis – 50,01 proc. balsų. Darbo partijos atstovas Viktoras Fiodorovas gavo 47,89 proc.
Klaipėdos rajone valstietis Bronius Markauskas su 71,43 proc. rinkėjų palaikymu sutriuškino liberalą Justą Ruškį (27,85 proc.).
Kupiškio rajono savivaldybėje konservatorius Dainius Bardauskas (52,79 proc.) nurungė valstietį Vidmantą Paliulį (46,28 proc.).
Lazdijų rajono savivaldybėje dabartinė merė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatė Ausma Miškinienė (65,58 proc.) nugalėjo Krikščionių sąjungos atstovą Artūrą Margelį (33,31 proc.).
Mažeikių savivaldybės mere tapo socialdemokratė Rūta Matulaitienė – 55,31 proc. balsų. Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Linas Memys gavo 43,41 proc.
Pagėgių savivaldybėje triumfavo Liberalų sąjūdžio kandidatas, dabartinis miesto meras Vaidas Bendaravičius – 58,83 proc. balsų. Lietuvos regionų partijos kandidatas Kęstas Komskis sulaukė 39,74 proc. rinkėjų palaikymo.
Panevėžio rajone mero postą užsitikrino Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Antanas Pocius. Jis surinko 57,43 proc. balsų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Edmundas Toliušis gavo 40,80 proc. balsų.
Pasvalio rajono savivaldybėje Gintautas Gegužinskas, gavęs 51,87 proc. rinkėjų balsų, nugalėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narę Neringą Trinskienę (47,30 proc.).
G.Gegužinskas Pasvalio rajono meru pirmąkart buvo išrinktas dar 1995-aisiais, nuo 2000-ųjų padarė trumpą pertrauką ir nuo 2003 metų vėl, be pertraukų, vadovauja Pasvalio rajono savivaldybei.
Lenktynėse dėl Radviliškio mero kėdės socialdemokratas Kazimieras Račkauskis (63,56 proc.) pranoko konservatorę Jolantą Margaitienę (34,90 proc.).
Raseinių rajono mero postą užsitikrino dabartinis Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Arvydas Nekrošius. Surinkęs 52,55 proc. balsų jis nurungė savo konkurentą, dabartinį merą Andrių Bautronį (46,32 proc.).
Pasak A.Nekrošiaus, šių savivaldos rinkimų rezultatai yra šventė Raseinių valstiečiams, mat partija iškovojo ne tik savivaldybės lyderio postą, bet ir rekordinį skaičių tarybos mandatų.
„Praktiškai pasiekėme maksimumą, ką galėjome, nes tarybos rinkimuose surinkome daugiausiai per 30 metų tarybos narių skaičių, dabar – ir mero pozicija. Tikrai Raseiniuose valstiečiams šiandien šventė“, – sakė A.Nekrošius.
Raseinių rajono savivaldybės taryboje 7 mandatus iškovojo TS-LKD, 6 – Socialdemokratų partija, 5 – LVŽS, 3 – politinis komitetas „Tau, kraštieti!“, po 2 – Regionų partija ir Darbo partija.
Klausiamas, ar lengvai paliks šiuo metu einamas parlamentaro pareigas, A.Nekrošius pripažino, jog šiek tiek apmaudu palikti Seimą – pasak jo, panašiomis nuotaikomis dalijasi ir frakcijos kolegos.
„Kolegos iš Seimo jau rašė ir sakė, kad labai gaila, kad mus palieki. Man irgi taip pat labai gaila kolegas palikti, bet tokia žmonių valia. Rinkėjai sprendžia“, – pridūrė jis. A.Nekrošius 2020 m. išrinktas Seimo nariu Raseinių-Kėdainių vienmandatėje apygardoje. Todėl šioje apygardoje bus organizuojami nauji rinkimai į parlamentą.
Skuode valstietis Stasys Gutautas surinko 58,87 proc. balsų, Lietuvos regionų partijos kandidatė Audronė Pitrėnienė – 39,98 proc.
Šakiuose valstietis Raimondas Januševičius (54,41 proc.) pranoko konservatorių Edgarą Pilypaitį (44,67 proc.).
Šiaulių rajone laimėjo valstietis Česlovas Greičius (72,77 proc. balsų). Jo konkurentas socialdemokratas Darius Simonavičius gavo 25,68 proc. balsų.
Šilalės rajono savivaldybėje politinio komiteto „Vardan Šilalės krašto“ lyderis Tadas Bartkus (51,38 proc. balsų) pranoko konservatorių Joną Gudauską (47,30 proc.).
Šilutėje nugalėtoju tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Laurinaitis – 59,04 proc. balsų. Konservatorius Žygimantas Kurlianskas sulaukė 39,09 proc. rinkėjų palaikymo.
Telšiuose socialdemokratas Tomas Katkus (52,62 proc.) pralenkė tautininką Algirdą Bacevičių (45,89 proc.).
Trakų rajone Liberalų sąjūdžiui priklausantis meras Andrius Šatevičius užims postą dar vienai kadencijai - 62,29 proc. balsų. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius gavo 35,92 proc. balsų.
Ukmergės rajono savivaldybėje Darius Varnas, atstovaujantis Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, su 67,02 proc. balsų nugalėjo dabartinį merą Darbo partijos narį Rolandą Janicką (31,85 proc.).
Utenoje komiteto „Kartu už Utenos kraštą“ atstovas Marijus Kaukėnas sulaukė 59,14 proc. balsų, „Stipri Utena“ narys Vitalijus Šeršniovas – 39,83 proc.
Varėnos savivaldybėje ilgametis meras Algis Kašėta gavo 52,76 proc. balsų, socialdemokratas Povilas Saulevičius - 46,12 proc.
Visagino savivaldybės gyventojai valstiečių atstovui Erlandui Galaguzui skyrė 52,15 proc. balsų, partijos „Laisvė ir teisingumas“ narei Daliai Štraupaitei - 46,24 proc.
Kovo 5 d. vykusiame pirmajame savivaldybių merų ir tarybų rinkimų ture E.Galaguzas surinko 29,39 proc. balsų, o antroje vietoje likusi D.Štraupaitė – 23,77 proc.
Bet po pirmojo turo šioje savivaldybėje kilo teisinis chaosas. Panevėžio apygardos teismui patikslinus savo sprendimą buvusios Visagino merės D.Štraupaitės byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir nurodžius, kad politikei uždrausta būti renkamai mere, kovo 9 d. VRK pašalino D.Štraupaitę iš Visagino mero rinkimų, kuriuose ji tuomet jau buvo patekusi į antrą turą.
Situacija pasikeitė jau kovo 13 d., kai Apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį dėl draudimo D.Štraupaitei būti renkamai į merus.
Tą pačią dieną VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, sugrąžino D.Štraupaitę į rinkimus.
Zarasų savivaldybėje liberalė Nijolė Guobienė gavo 56,92 proc. balsų, socialdemokratas Nikolajus Gusevas – 41,87 proc.
2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvavo 16 politinių partijų ir 32 politiniai komitetai. Jų atstovai varžėsi dėl 1498 savivaldybių tarybų narių ir 60 merų mandatų.
Iš viso dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose VRK registravo beveik 13,8 tūkst. kandidatų. Savivaldybių merais siekė tapti 433 politikų.
