Visa tai skatina ir besibaigiantys savivaldos rinkimai.
Jau po pirmojo rinkimų turo daugiausia žvilgsnių krypo į vieną pagrindinių pralaimėtojų – valdančiąją Laisvės partiją. Ką „laisviečiai“ planuoja daryti iškilus klausimui apie jų egzistavimą apskritai?
Politikos užkulisiuose net buvo pasklidusios žinios, kad ši partija ėmė rimtai svarstyti galimybę trenkti valdančiosios koalicijos durimis net nesulaukusi antrojo merų rinkimų turo. Esą būtent toks drastiškas žingsnis – galimybė dar išgelbėti mundurą paskutinių likusių gerbėjų akyse.
Žinoma, čia pat verta išreikšti abejonę, ar bet kuri partija gali palikti šiltus valdžios postus, kuriuos, ko gero, užsėdusi paskutinį kartą savo gyvenime.
Taigi galima spėti, kad „laisviečiai“ vis dėlto liks valdžioje iki pat kadencijos pabaigos.
Tačiau net kai kurie įtakingiausi valdančiosios koalicijos politikai mano, kad tai dar blogesnis variantas negu šios partijos išėjimas. Likę valdžioje „laisviečiai“ gali stengtis vis labiau „rodyti stuburą“ ir tuo pat metu kaišioti pagalius į ratus koalicijos partneriams. O pirmiausia – konservatoriams.
Pavyzdžiui, Laisvės partija bandys žūtbūt į Seimo darbotvarkę grąžinti jai svarbius įstatymų projektus, pirmiausia dėl civilinės sąjungos, o jie tikriausiai žlugs.
Tačiau niūrias perspektyvas užkulisiuose braižantys politikai labiausiai baiminasi net ne sumaišties koalicijoje, o to, kad šie procesai gali galutinai išvesti iš kantrybės vis pagrasinančią pasitraukti premjerę I.Šimonytę. Tokiu atveju dabartinė valdžia prasmegtų tikroje politinėje smegduobėje.
Kad koalicijos vežimas bus tampomas į skirtingas puses, buvo akivaizdžiai matyti ir šią savaitę.
Konservatorių ir asmeniškai premjerės kontroliuojama Finansų ministerija toliau tęsė žvalgytuves Seime dėl planuojamos pagaliau pateikti mokesčių reformos. Už uždarų dešiniųjų koalicijos partnerių frakcijų durų ministrė G.Skaistė dalijosi tos reformos „gairėmis“ bei kitomis tik Ezopo kalba nusakomomis užuominomis.
Bet viešai reformą toliau žadama pristatyti artimiausiu metu. Greičiausiai kitą savaitę.
Liberalų sąjūdis žada tą reformą palaikyti, tačiau tik tuo atveju, jei ji neperžengs liberalams nepriimtinų ribų.
Iš esmės tą patį, tik daug griežčiau, net nekalbėdama apie palaikymą, kalba ir Laisvės partija. Be to, mažieji koalicijos partneriai bado pirštu ir į Vyriausybės viršūnes – į premjerės patarėją ekonomikos klausimais V.Navicką, kuris šią savaitę itin griežtai ragino Finansų ministeriją pagaliau palikti „bunkerį“ ir nebeslėpti mokesčių reformos nuo dienos šviesos.
Lygiai taip pat griežtai kalbėjo ir nuolat Vyriausybę kritikuojantis prezidentas G.Nausėda – esą tai, apie kalbama viešumoje, nėra jokia reforma.
Jei jau šiuo metu regime tokius susikirtimus, ko tikėtis vėliau?
Negana to, Liberalų sąjūdis pažadėjo nepalaikyti kito Vyriausybės užmojo – apmokestinti „neplanuotus“ bankų viršpelnius.
Liberalų teigimu, ne valdžiai spręsti, kokie ir kieno pelnai, jeigu jie gauti skaidriai ir dėl aiškių priežasčių yra „nepamatuoti“, juolab kad valdžia negali tiesiog savo nuožiūra dalies tų pinigų atimti ir paskirti savo nuožiūra kam nors kitam.
Be to, Liberalų sąjūdžio atstovai perspėjo, kad toks elgesys su bankais – triuškinamas smūgis šalies investiciniam klimatui ir jos reputacijai.
Žodžiu, labai galimas dalykas, kad koalicija tokiu principiniu klausimu greičiausiai suskils, o konservatorių viršūnėms teks su ištiesta ranka ir nukelta kepure eiti pas opoziciją.
Pastaroji, rengdamasi jau nebe už kalnų esantiems naujiems svarbiems rinkimams, turės savų reikalavimų ir būtinybę būti maksimaliai griežta valdžiai.
Beje, tai opozicija demonstravo ir šiomis dienomis, vėl įsikibusi į bene silpniausios šios Vyriausybės figūros – žemės ūkio ministro K.Navicko – kėdę.
Įsikibti buvo dėl ko – viešumoje pasklido garso įrašas, kaip ministro patarėjas R.Petrašiūnas siūlo Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovui A.Muzikevičiui geruoju palikti postą mainais į visomis prasmėmis šiltą žemės ūkio atašė vietą Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Opozicija padarė pagrįstą prielaidą, kad pats K.Navickas, seniai siekiantis atsikratyti A.Muzikevičiaus, visa tai žinojo ir netgi kontroliavo.
Tiesa, Vyriausybės vadovė I.Šimonytė greičiausiai toliau laikysis savo šventos taisyklės jokiomis aplinkybėmis neatiduoti nė vieno savo ministro, todėl kibirkščių ir net ugnies čia galima tikėtis dar daugiau.
Užtat kitu klausimu valdantieji ir bent dalis opozicijos šią savaitę rado glaudų sutarimą, kuris atrodo itin fantasmagoriškai ir dėl savo turinio.
Tai slaptas balsavimas Seime, 85 pritariančiais balsais į Konstitucinio teismo teisėjus paskiriant valdančiųjų konservatorių frakcijoje esantį parlamentarą S.Šedbarą.
Šiam grynai politiniam ir partiniam paskyrimui į Konstitucijos priežiūros šventyklą opozicija apskritai rimčiau ir vieningiau nepaprieštaravo. O šiuo atveju ji tiesiog privalėjo ne tik paskutiniais žodžiais išsityčioti iš konservatorių priesaikų, kad jie nepažįsta ilgamečio savo nario dar labiau nei galimo pedofilo K.Bartoševičiaus, bet ir bent atlikti kokį nors demaršą, pavyzdžiui, blokuoti tribūną ar bent boikotuoti balsavimą.
Kita vertus, tai ne pirmas ir tikriausiai ne paskutinis atvejis, parodantis, kokie apgaulingi ar dirbtiniai būna valdančiųjų ir opozicijos nesutarimai abiem pusėms viešumoje plėšantis dėl „vertybių“, „principų“ ir „Lietuvos žmonių“.
