„Turime pagaliau pastatyti pagarbos ir atminties ženklą visiems, kovojusiems už laisvę. Visi tą sutarėme, ir ta ilga diskusija ir paieška tiek tinkamo atminties ženklo, tiek tos pačios vietos rodo, kad tikrai svarbu, aktualu ir, matyt, karas Ukrainoje dar labiau mus paskatino galvoti apie tą simboliką, kuri yra labai svarbi“, – Eltai sakė P. Kuzmickienė.
Pirmiausia, anot politikės, reikėtų pradėti diskusiją apie tinkamą generolo J. Žemaičio-Vytauto įamžinimą, jam skirto paminklo prie Krašto apsaugos ministerijos sutvarkymą, taip pat aikštės, kuri įprastai naudojama kaip automobilių aikštelė, perkonstravimą.
„Pati aikštė dabar neatveria tos atminties raiškos galimybės. Ten yra automobilių stovėjimo aikštelė, kartkartėmis, kai vyksta renginiai, ten automobiliai nestatomi. Bet, vis dėlto, tas dabar neleidžia dabartiniam paminklui atsiskleisti su visu paskoniu“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė.
„Jeigu galėtume pasižiūrėti į tą erdvę, ją sutvarkyti, suformuoti, ir galbūt pergalvoti tos aikštės ašį, kaip atrodytų tas išsidėliojimas, kaip tos atminties raiška galėtų aprėpti visas kovas už laisvę“, – pridūrė P. Kuzmickienė.
Pasak politikės, J. Žemaitis-Vytautas galėtų tapti bendru už laisvę kovojusių ir žuvusių simboliu. Diskusija apie tinkamą generolo pagerbimą, pažymi P. Kuzmickienė, būtų prasminga ir leistų užbaigti ginčus dėl tinkamo Laisvės kovų dalyvių pagerbimo.
„Man atrodo, kad diskusija apie šį laisvės kovų simbolį ir pagarbą visiems už laisvę kovojusiems, žuvusiems, būtų labai prasminga. Tikrai galime turėti diskusiją ir galvoti apie Joną Žemaitį-Vytautą kaip tokį simbolį, kuris leistų išreikšti tinkamą pagarbą laisvės kovotojams“, – teigė konservatorė.
„Galbūt jis galėtų būti tuo vieningu simboliu, kuris leistų mums ir išreikšti pagarbą, ir suprasti, permąstyti visas laisvės kovas, ne tik tai vykusias totalitarinių režimų laikotarpiu, bet ir anksteliau“, – aiškino P. Kuzmickienė.
Reikia nuspręsti ne tik dėl Lukiškių aikštės, bet ir šalia esančių objektų
P. Kuzmickienės teigimu, visuomenininkams ir politikams būtina vėl susėsti prie bendro stalo ir pratęsti diskusiją dėl laisvės kovose žuvusiųjų įamžinimo bei pagerbimo. Pasak jos, reikia sutvarkyti ir prie Lukiškių aikštės esančią Gyventojų genocido rezistencijos tyrimų centro erdvę bei ten esančią Aukų gatvę.
„Būtina apie tai kalbėtis ir vėl susėsti ir diskutuoti, kokią išeitį mes galime matyti. Šiandien aikštė atrodo reprezentatyviai, tačiau tikrai ir prieigos turėtų būti tvarkomos – kalbu ir apie politinių kalinių tremtinių paminklą, apie Aukų gatvės sutvarkymą, ten pat esančio Gyventojų genocido rezistencijos tyrimų centro erdvės sutvarkymą“, – akcentavo politikė.
„Žinoma, ta diskusija negali paneigti nei įstatymo, nei kitų svarstymų ir idėjų. Paminklas, pagarbos ženklas laisvės kovotojams turi būti“, – pabrėžė P. Kuzmickienė, turėdama omenyje 2020-aisiais Seimo priimtą įstatymą dėl Lukiškių aikštės memorialinio statuso, kuriame teigiama, kad aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą.
Konservatorės į klausimą dėl laisvės kovotojų atminimo įamžinimo siūlo pažiūrėti kitaip. Pasak P. Kuzmickienės, galbūt atminimo ženklas jau yra, tačiau reikia pagalvoti, kaip aikštėje galėtų atsirasti „didesnė atminties raiška“.
„Jokiais būdais nenoriu pasakyti, kad uždarykime Lukiškių aikštės atminties klausimą, bet kviečiu pasižiūrėti į šį klausimą kitaip. O gal tas atminimo ženklas jau yra, telieka pagalvoti, kaip šioje aikštėje galėtų būti didesnė atminties raiška, paskirta būtent laisvės kovotojams“, – sakė politikė.
„Tai tokios diskusijos ir nebijočiau, ir kviesčiau į ją, juo labiau, kad ir neturime ko laukti, lūkuriuoti – matome, kaip tokie simboliai tikrai yra svarbūs“, – reziumavo P. Kuzmickienė.
ELTA primena, kad 2017 metų pradžioje visuomenininkai „Vyčio paramos fondas“ pasiūlė rekonstruojamoje Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio skulptūrą ir pateikė savo idėjas. Vilniaus miesto savivaldybė tuo metu nepritarė fondo idėjoms, peticiją prieš Vytį pasirašė ir meno bei kultūros atstovai. Kultūros ministerija ir Šiuolaikinis meno centras (ŠMC) suorganizavo Lukiškių aikštės memorialo konkursą, kuris sukėlė Seimo narių pasipiktinimą.
Šeši parlamentarai, kreipęsi į Seimo pirmininką, teigė, kad ignoruojamas jų pavasarį išreikštas noras aikštėje įamžinti Vytį. 2017-ųjų rudenį taip pat surengtas mitingas apginti Vyčio simboliui.
Konkursą dėl memorialo, susumavus ekspertų komisijos ir visuomenės apklausos rezultatus, laimėjo skulptoriaus ir dizainerio Andriaus Labašausko projektas – mišką ir partizanų bunkerius primenantis memorialas laisvės kovotojams. Antroje vietoje liko skulptoriaus Arūno Sakalausko Vyčio paminklo projektas, surinkęs 50-čia balsų mažiau.
Konkursas supykdė antroje vietoje likusios, realistinės Vyčio skulptūros autorius ir šalininkus, kurie kreipėsi į teismą, remdamiesi Seimo priimta rezoliucija, kad kovotojų už Lietuvos laisvę memorialas turėtų būti su Vyčio skulptūra, taip pat paveldosaugininkų išaiškinimu, kad A. Labašausko kūrinys keistų aikštės reljefą, pripažintą vertingąja aikštės savybe.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad A. Labašausko projektas konkursą laimėjo teisėtai. Teismas Vyčio šalininkams taip pat skyrė per 8 tūkst. eurų apmokėti bylinėjimosi išlaidas A. Labašauskui.
2020-aisiais Vilniaus miesto savivaldybei įrengus paplūdimį Lukiškių aikštėje, Seime skubos tvarka priimtas Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymas, kuriuo numatyta, kad memorialiniai aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą. Taip pat įstatymu nustatyta, kad pagrindiniu aikštės akcentu turi tapti Vytis.
Nors 2021-aisiais buvo siūlyta panaikinti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą, jis galioja iki šiol.
