LRT ataskaitose – akis badantys klausimai: pirkimai be apklausų ir konkursus laimintys etatiniai darbuotojai

„Siekdama auditorijai pateikti tik kokybišką, prasmingą televizijos, radijo ir naujienų turinį dalį programų ir su jomis susijusias paslaugas pagal poreikį LRT perka neskelbiamos apklausos būdu“, – nurodyta 2021 metų LRT pirkimų ataskaitoje.

Tačiau išsamiau paanalizavus neskelbiamos apklausos būdu vykdytus pirkimus kilo ne vienas klausimas, kuriuos „Lietuvos rytas“ pirmiausia pateikė LRT administracijai.

Kodėl 2021 m. neskelbiamos apklausos būdu buvo įvykdytas net 771 pirkimas? Kai kurių pirkimų suma viršija daugiau kaip šimtą tūkstančių eurų. Ar tokiems pirkimams nereikėjo skelbti konkursų?

„Dauguma programų buvo perkamos paskelbus televizijos programų sukūrimo ir jų gaminimo paslaugų bei radijo programų sukūrimo ir jų gaminimo paslaugų konkursus.

Tačiau siekdama auditorijai pateikti tik kokybišką, prasmingą televizijos, radijo ir naujienų portalo turinį dalį programų ir su jomis susijusias paslaugas pagal poreikį LRT perka neskelbiamos apklausos būdu.

Ataskaitoje yra įtrauktos visos paslaugos, kurias buvo nuspręsta pirkti, bet ta suma naudojama pagal poreikį per sutartyse nurodytą laikotarpį (per metus, dvejus ar net trejus)“, – tokį LRT administracijos atsakymą pateikė jos atstovė Miglė Savickaitė.

„Lietuvos rytas“ taip pat bandė aiškintis, kodėl už tekstus ir nuotraukas lrt.lt portale fiziniams asmenims neskelbiamų apklausų būdu išmokėta po keliasdešimt tūkstančių eurų, kai portale dirba visas būrys etatinių žurnalistų bei fotografų.

Kodėl už radijo programą „Santara“ (20 tūkst. 202 eurai), už „Dokumentiniai filmai ir serialai“ (20 tūkst. eurų), „Vaidybiniai filmai ir serialai“ (tris kartus po 58 tūkst. eurų), už laidą „Svarbi valanda“ (13 tūkst. 750 ir 50 tūkst. eurų), už laidą „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“ (15 tūkst. 200 eurų, 1329 eurai, 31 tūkst. 160 eurų) per kelias dienas pinigai buvo išmokėti vienam fiziniam asmeniui? Kas tie fiziniai asmenys ir kodėl jiems buvo sumokėtos tokios sumos?

Beje, panašių atvejų 2021 m. ataskaitoje yra ir daugiau.

Ar verslininkas Tomas Balžekas, iki 2021 m. rugpjūčio pabaigos buvęs LRT tarybos nariu ir iš jam bei jo žmonai priklausančios įmonės „Kino pasaka“, taip pat UAB „Media bitės“, kuriai jis pats vadovauja, pardavinėdamas paslaugas nepateko į interesų konfliktą?

Kokiais kriterijais ir nuostatomis vadovaujamasi, kai etatiniai LRT darbuotojai (televizijos laidų vedėjas Ignas Krupavičius, dabar jau buvusi laidų vedėja Ugnė Siparė, kurios vyras Marius Siparis LRT dirbo sykiu su ja prodiuseriu) dalyvauja laidų pirkimo konkursuose ir juos laimi?

Ar tai nesukelia interesų konflikto ir ar neproteguojami savi darbuotojai?

Ar nekilo interesų konflikto, kai, M.Sipariui dirbant LRT prodiuseriu, jo motina Ugnė Siparienė su savo įmone „Idea Mecca“ laimėjo ne vieną konkursą laidai rengti?

Į šiuos klausimus LRT administracijos atstovė atsakė aptakiai: „LRT siekia būti skaidri ir efektyvi organizacija, todėl pateikia detalias programų ir jų gaminimo paslaugų ataskaitas.

Ataskaitose pateikiama visa informacija, kurios neapriboja konfidencialumo susitarimas su tiekėjais bei laikantis BDAR standartų tais atvejais, kai produktas ar paslauga perkama iš fizinio asmens.“

Atsakydama į tai, kad konkursuose laidoms rengti dalyvauja etatiniai LRT darbuotojai arba jų šeimų nariai, LRT atstovė paaiškino: „Visų kvalifikaciją atitinkančių dalyvių projektai yra vertinami Programų pirkimo komisijos.

LRT ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išsirenka pagal šiuos kriterijus: programos aktualumą LRT televizijos programoms, programos sąmatos tikslingumą ir pagrįstumą, programos perspektyvą ir plėtojimo galimybes, idėjos originalumą bei sumanymo kūrybinę kokybę ir kūrybinės grupės patirtį. Kiekvienas iš kriterijų vertinamas balais.

Daugiausia balų kiekvienoje iš pirkimo dalių surinkę projektai gali būti kviečiami derybų ir joms sėkmingai pasibaigus transliuojami LRT eteryje. Nė vienas klausimuose nurodytų LRT dirbančių asmenų nebuvo Programų pirkimo komisijos nariai, todėl interesų konfliktas nekilo.“

Tokius pat klausimus „Lietuvos rytas“ pateikė ir LRT tarybos pirmininkui, Kauno technologijos universiteto rektoriui profesoriui Eugenijui Valatkai.

Atsakymų teko laukti net keturiolika dienų.

„Pagal galiojančias procedūras konkurse LRT programoms sukurti gali dalyvauti visos kūrybinės grupės, atitinkančios LRT kvalifikacinius reikalavimus. Konkurse dalyvaujančių kūrėjų projektai vertinami Programų pirkimo komisijos, kuri geriausius pasiūlymus atrenka remdamasi aiškiai suformuluotais kriterijais.

LRT tarybos pareiga užtikrinti, kad LRT veiktų atsakingai, atskaitingai ir, žinoma, nepriklausomai. Tad LRT administracija kiekvieną mėnesį pristato Tarybai rezultatus ir naujus planus, savo ruožtu Taryba kiekvienais metais teikia LRT veiklos ir finansines ataskaitas, tad Taryba privalo būti susipažinusi su pačia įvairiausia informacija.

Siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų lėšų panaudojimą vykdant LRT pirkimus ir investicijas prie LRT Tarybos nuo 2022 m. pradėjo veikti Pirkimų ir investicijų politikos komitetas“, – aptakiai aiškino LRT tarybos pirmininkas.

E.Valatka taip pat pasidalijo pasvarstymais apie LRT misiją ir darbo braižą: „Labai svarbu, kad visi LRT žiniasklaidos kanalai transliuotų ne pataikaujantį, o ugdantį ir turtinantį turinį.

LRT televizijose transliuojamos informacinės ir aktualijų laidos, šviečiamosios, pramoginės, meno, kultūros laidos, sporto renginiai, dokumentika, filmai, serialai. LRT radijuose daugiau nei pusantro šimto skirtingų laidų ir tinklalaidžių.

Portale lrt.lt yra skelbiamos televizijos programų sukūrimo ir jų gaminimo paslaugų bei radijo programų sukūrimo ir jų gaminimo paslaugų konkursų ataskaitos. Siekiant atliepti reiklių žiūrovų ir klausytojų poreikį dalį programų ir su jomis susijusias paslaugas pagal poreikį LRT perka neskelbiamos apklausos būdu.“

Tačiau nei LRT administracijos atstovė, nei E.Valatka neužsiminė, kad neskelbiamos apklausos būdu vykdytų programų pirkimų ataskaita kažkodėl viešai nėra skelbiama.

Buvęs LRT prodiuseris M.Siparis ir etatinis LRT laidų vedėjas I.Krupavičius savo veikloje interesų konflikto neįžvelgė.

Abu aiškino, kad nebuvo Programų pirkimo komisijos nariai, todėl jokie konfliktai jų neužkliudę.

M.Sipario motina U.Siparienė tvirtino televizijos laidas kurianti jau seniai, o tai, kad laimėjo ne vieną konkursą LRT, buvusios sūnaus pareigos šioje įstaigoje jai nė kiek nepadėjusios.

2021 m. paskelbtoje LRT finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad būta sandorių ir su LRT tarybos nariais, ir su įstaigos darbuotojų giminaičiais.

Bene daugiausia iš LRT per savo įmones uždirbo buvęs LRT tarybos narys T.Balžekas. Jo vadovaujamai bendrovei „Media bitės“ ir viešajai įstaigai „Kino pasaka“, kuriai vadovauja jo žmona, buvo išmokėta 16 tūkst. 775 eurai. O 2020 m. už paslaugas abiem šioms įstaigoms LRT atseikėjo 34 tūkst. 800 eurų.

Paklaustas, ar gaudamas pelno iš LRT tuo metu, kai buvo jos tarybos narys, nebuvo pažeidžiamas interesų konflikto, T.Balžekas atkirto: „Ne. Šia tema jau buvo diskutuota ir viešai, tada, kai buvau LRT tarybos narys.“

Būdamas LRT administracijos atstovas Giedrius Masalskis už laidų vedimą papildomai prie algos yra uždirbęs 6900 eurų. LRT programų departamento vadovo Andriaus Korenkos sesuo Marija Korenkaitė už garsinimo paslaugas 2021 m. iš LRT užsidirbo 3 tūkst. eurų.

Dar būdamas eilinis LRT tarybos narys savo piniginę 2021 m. papildė ir dabartinis jos pirmininkas E.Valatka.

Už domeno nuomą jam buvo sumokėta 2462 eurai. O profesoriaus vadovaujamas universitetas 2020 m. už vaizdo klipų transliaciją ir reklamos internete pardavimą iš LRT uždirbo 11 tūkst. 494 eurus.

„Gal ir galėtų būti interesų konfliktas? Skamba nelabai kaip. Bet tai turėtų nuspręsti institucijos“, – kalbėdamas apie T.Balžeko veiklą sakė Seimo Kultūros komiteto, kuriam savo finansines ataskaitas teikia LRT, vadovas konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Tačiau politikas neįžvelgė problemų, kad etatiniai LRT darbuotojai nuolat laimi konkursus laidoms rengti ir vesti.

Kultūros komiteto narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas tvirtino, kad LRT finansines ataskaitas pateikia tik bendrais bruožais, o ataskaitų, kas yra įsigyjama neskelbiamos apklausos būdu, komitetas nėra matęs: „Pirmą kartą girdžiu, kad tiek daug visko LRT perka neskelbiamos apklausos būdu. Visa tai atrodo tikrai labai keistai.“

2018 m. sausį Seime buvo sukurta komisija LRT finansinei ir ūkinei veiklai tirti. Jai vadovavo tuometinis Seimo vicepirmininkas valstietis Arvydas Nekrošius.

„Tuo metu taip pat buvo užkliuvę LRT pirkimai neskelbiamos apklausos būdu. Buvome aptikę, kad etatiniai darbuotojai LRT gauna algas už savo tiesiogines pareigas ir dar prisiduria atlygius už kokių nors produktų pagaminimą.

Kai kurie tuometinės LRT tarybos nariai irgi buvo pažeidžiami interesų konfliktų, nes gaudavo tam tikros naudos iš LRT. Būdavo apmokami jų knygų pristatymai ir panašūs dalykai.

Tiesa, tuo metu LRT tokio grandiozinio biudžeto kaip dabar neturėjo, todėl ir tie abejotini atlygiai buvo mažesni.

Dabar, atrodo, LRT išdrąsėjo ir toliau vykdo savo abejotiną finansinę politiką, nes puikiai žino, kad niekas nieko jai nepadarys“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Nekrošius.

Politikas prisiminė, kad po šio tyrimo LRT buvo sukurti tam tikri kontrolės padaliniai: „Tik kyla klausimas, kiek jiems daro įtaką administracija ir ar jie gali veikti laisvai?

Mano žiniomis, jokio nepriklausomo LRT audito iš išorės nėra. Kai dabartinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vadovavo Valstybės kontrolei, prašėme, kad užsiimtų LRT finansų patikra, tačiau buvo pasakyta, kad nenorėtų to daryti ir neketina tokios misijos imtis.

Nepriklausomą LRT finansų vertinimą galėtų užsakyti Vyriausybė, bet kažin ar ji to imsis?“

Komisijoje LRT veiklai tirti dirbusi Seimo narė Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad LRT pirkimai neskelbiamos apklausos būdu nėra skaidrūs: „Tokiu būdu galima tiesiog rinktis, kas labiau prie širdies, nes nėra nei viešumo, nei objektyvumo.

Juk apklausiami tie asmenys, su kuriais jau iš anksto nusprendžiama sudaryti pirkimų sutartis. Kažkas gal pasikviečiamas dėl gražių akių, kažkas – dėl dar ko nors.

Net Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą yra pareiškusi, kad neskelbiamos apklausos – vienas neskaidriausių pirkimų būdų.“

Tuo metu beveik penkerius metus (iki 2022 m. rugsėjo) LRT tarybai vadovavęs Liudvikas Gadeikis nepateikė aiškaus atsakymo, ar teisinga, kad 2021-aisiais neskelbiamos apklausos būdu LRT įvykdė beveik aštuonis šimtus pirkimų: „Kas mums užkliūdavo, aiškindavomės. Bet juk visi LRT finansiniai reikalai yra reglamentuoti. Laida gali patikti ar nepatikti, o finansiniai dalykai vertinami konkrečiai.“