L. Kasčiūnas siūlo riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisę į Lietuvą įsivežti Ukrainos grivinas: įtaria, kad tai – karo metu užgrobtas turtas

Šį pasiūlymą įstatymui Seime konservatorių atstovas žada registruoti artimiausiu metu.

Pasak L. Kasčiūno, teisėsauga nuo 2022 m. pabaigos fiksuoja vis daugiau atvejų, kai į Lietuvos teritoriją bandoma įvežti įvairaus dydžio grynųjų pinigų – Ukrainos grivinų (UAH), kiekius.

„Tai gali būti susiję su karinės agresijos prieš Ukrainą metu užgrobtu turtu ir Baltarusijos Respublikoje bei Rusijos Federacijoje neteisėtai disponuojamais labai dideliais UAH kiekiais, kuriuos šių šalių piliečiai bando išgabenti į Lietuvą ir kitas ES šalis, siekiant juos iškeisti į kitą valiutą (eurus, JAV dolerius) ar kitaip legalizuoti“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas.

Pasak L. Kasčiūno, UAH gabenimas vyksta tiek jas slepiant, t. y. išvengiant muitinės kontrolės ir jų nedeklaruojant, tiek ir neslepiant, t. y. gabenant leistinais kiekiais, neviršijant 10 tūkst. eurų vertės.

„Įvertinus tai, kad įžvelgiamos tam tikros grėsmės, susijusios su galimai neteisėtu UAH užvaldymu, gabenimu ir jų legalizavimu, bei siekiant sumažinti šias galimas rizikas, tikslinga Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektu nustatomas ribojamąsias priemones papildyti apribojimu Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos piliečiams gabenti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir iš jos grynuosius pinigus – UAH“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę Seimui pateikė Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nustatyti griežtesnes bausmes už ribojamųjų priemonių pažeidimus. Taip pat siūloma įtvirtinti tam tikras nacionalines sankcijas.

Įstatymų pakete numatomi pokyčiai, susiję ir su nacionaliniu lygiu taikomų ribojamosiomis priemonių reglamentavimu. Siūloma atskirais teisės aktais įtvirtinti šiuo metu taikomas sankcijas dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Taip pat norima drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus). Šias nacionalines sankcijas Lietuva taiko jau dabar, tačiau siekiama juos perkelti į atskirą įstatymą.

Šią savaitę NSGK pristačius įstatymų paketą, parlamentarai pateikė savo iniciatyvas dėl ribojamųjų priemonių, pavyzdžiui, viešinti su Rusija ir Baltarusija ekonominius ryšius tebevystančius verslus, riboti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams procedūras, uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bei verslams šalyje įsigyti nekilnojamojo turto.

Tokios ribojamosios priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Visgi, Vyriausybė turėtų teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.