Kokie 2022 metai buvo Kauno apygardos teismui, kokia bylų nagrinėjimo statistika, kokie asmenų aptarnavimo kokybės rezultatai – visa tai ir dar daugiau pristatoma Kauno apygardos teismo 2022 metų veiklos apžvalgoje.
2022 metai Kauno apygardos teismui buvo gana sudėtingi, ypatingai finansine prasme. Dėl nepakankamų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų metų pabaigoje susidaręs apie 224 000 Eur įsiskolinimas buvo perkeltas į 2023 m. ir padengtas sausio mėn., tam panaudojant apie 5 proc. iš 4,5 mln. Eur naujojo finansinio laikotarpio darbo užmokesčio fondo. Dėl radikaliai išaugusių pašto ir komunalinių išlaidų susidarė apie 57 000 Eur papildomas įsiskolinimas, kuriam padengti taip pat sausio mėn. buvo išleista apie 14 proc. iš 400 000 Eur lėšų, skirtų su darbo užmokesčiu nesusijusioms teismo išlaidoms 2023 m.
„Didesnio kreditorinio darbo užmokesčio įsiskolinimo 2022 m. Kauno apygardos teismui išvengti pavyko tik dėl gana ženklios darbo užmokesčio fondo lėšų ekonomijos. Darbo užmokesčiui skirtų lėšų sutaupyti pavyko dėl tam tikrą laiką (kol, atsilaisvinus Kauno apygardos teismo teisėjų etatams, buvo vykdomos atrankų į laisvas teisėjų vietas procedūros) neužimtų teisėjų etatų. Kita vertus, šios aplinkybės nekeičia fakto, kad teismui skiriamas darbo užmokesčio fondas yra nepakankamas, o tai ženkliai riboja galimybes didinti pareiginės algos koeficientus geriausiai ir efektyviausiai dirbantiems teismo darbuotojams ir tarnautojams. Darbo užmokestis, kurį teismas gali pasiūlyti teismo valstybės tarnautojų ar darbuotojų pareigas užimti pretenduojantiems asmenims, nėra konkurencingas, o tai lemia menkesnes teismo galimybes tiek pritraukti motyvuotus, aukštos kompetencijos specialistus, tiek išsaugoti jau dirbančius teisme“ – pažymėjo teismo pirmininkas Marius Bartninkas.
Nepaisant finansinių sunkumų, Kauno apygardos teismo darbas nesustojo. Apžvalgoje pateikiami statistiniai duomenys apie 2022 m. teisme gautas ir išnagrinėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos baudžiamąsias, civilines, administracinių nusižengimų bylas, pristatomi jų nagrinėjimo rezultatai, neišnagrinėtų bylų likučiai, taip pat analizuojami Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtų apylinkių teismų bylų nagrinėjimo rodikliai.
Kaip akcentavo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Darius Kantaravičius, baudžiamųjų bylų skaičius 2022 metais gana ženkliai didėjo: „Pirmąja instancija nagrinėtinų baudžiamųjų bylų pernai buvo gauta net 28 proc. arba 80 bylų daugiau nei 2021 metais ir net 32,6 proc. arba 90 bylų daugiau nei 2020 metais. Apeliacine instancija nagrinėtinų pernai gautų bylų skaičius, nors ir nežymiai, bet irgi augo – jų gauta 2,6 proc. arba 16 bylų daugiau nei 2021 metais. Džiugu, kad nepaisant tik dalies visų Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų ir teisėjų padėjėjų etatų užimtumui, skyrius su šiais krūviais sėkmingai susidorojo – pernai gavę daugiau baudžiamųjų bylų jų išnagrinėjo taip pat daugiau, atitinkamai net 31 proc. daugiau nei 2021 metais išnagrinėta pirmosios instancijos bylų ir 3,5 proc. daugiau išnagrinėta apeliacinės instancijos bylų. Ir pagal gautas, ir pagal išnagrinėtas visų tipų baudžiamąsias bylas Kauno apygardos teismas turi didžiausią darbo krūvį tarp visų šalies apygardos teismų“.
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Tomas Romeika atkreipė dėmesį, kad lyginant su 2021 metais, praėjusiais metais 9,1 proc. (87 bylomis) išaugo gautų pirmosios instancijos civilinių bylų skaičius, o kartu 4 proc. (40 bylų) išaugo ir išnagrinėtų bylų skaičius. Tuo tarpu gautų apeliacinės instancijos civilinių bylų skaičius sumažėjo 9,46 proc. (186 bylomis), o 20,81 proc. (433 bylomis) sumažėjo ir išnagrinėtų apeliacinės instancijos civilinių bylų skaičius. „Apeliacine instancija gaunamų bylų skaičiaus sumažėjimą lėmė apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų, kuriose ginčas kilęs dėl vartojimo paskolų grąžinimo, kiekio sumažėjimas 57,1 proc. (128 bylomis), o taip pat Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko taikytos priemonės dėl apygardų teismų darbo krūvio lyginimo. Didžiąją metų dalį skyrius dirbo esant nevisiškai suformuotam teisėjų korpusui, o paskutinį metų ketvirtį skyrius dirbo esant neužpildytiems net trims teisėjų etatams, todėl faktinis teisėjų darbo krūvis 2022 metais, lyginant su 2021 metais, pasikeitė nežymiai“ – kalbėjo Tomas Romeika.
Taigi, kai kurių kategorijų bylų (civilinių bylų, nagrinėjamų pirmąja instancija ir apeliacine tvarka) kiekis kiek mažėja, tačiau kitų apygardų teismų darbo krūvio kontekste išlieka vienas aukščiausių.
Apžvalgoje pristatomi 2022 metais atlikti apylinkių teismų veiklos patikrinimai, kurių metu analizuotas iškeltų tikslų įgyvendinimo lygis, taip pat kitos administravimo priemonės, susijusios su teismų veiklos tobulinimu ir kokybės gerinimu.
Apžvalgoje taip pat pristatomi ir asmenų aptarnavimo kokybės vertinimo 2022 metais rezultatai. „Lyginant su ankstesniais metais, į Kauno apygardos teismą besikreipiantys asmenys aptarnavimo ir teikiamų paslaugų kokybę vertino geriau (bendras aptarnavimo teisme kokybės vertinimo balas nuo 4,66 balo iš 5 galimų 2021 m., 2022 metais ūgtelėjo iki 4,72 balo). Tai liudija, jog į Kauno apygardos teismą kreipęsi asmenys yra patenkinti teismo veikla, paslaugų teikimo ir aptarnavimo kokybę vertina kaip aukštą“ – pasidžiaugė Marius Bartninkas.
Atskiruose apžvalgos skyriuose dėmesys taip pat skiriamas finansinei ir ūkinei teismo veiklai, teisėjų ir teismo personalo veiklos vertinimui bei kvalifikacijos kėlimui.
Nejurisdikcinė Kauno apygardos teismo veikla susijusi su aktyviu dalyvavimu visuomenės teisinio švietimo, teisinio raštingumo ugdymo procesuose. 2022 m. teisme netrūko šios rūšies renginių, apėmusių labai įvairius visuomenės segmentus – moksleivius, teisinio išsilavinimo siekiančius studentus, vyresniojo amžiaus asmenis, studijuojančius teisės mokslus Trečiojo amžiaus universitete. Apžvalgoje pristatomi ne tik 2022 m. Kauno apygardos teismo surengti teisinio švietimo renginiai, tačiau ir tarptautinių ryšių plėtojimas, bendradarbiavimas su užsienio valstybių teismų teisėjais ir darbuotojais, teisme vykę susitikimai su užsienio svečių delegacijomis, tapę puikia proga geriau pažinti vieniems kitų šalių teisės ir teismų sistemas, keistis gerąja praktika ir teismų veiklos stiprinimo bei tobulinimo idėjomis.
„Nors susidurdami su neadekvačiu požiūriu į teismo, kaip pamatinės valstybės institucijos, svarbą, darbo vietos teisme patrauklumui krentant į rekordines žemumas, 2022 m. gebėjome išlaikyti aukštus teismo veiklos kokybės rodiklius, situacijai nesikeičiant tą patį pasiekti ir ateityje bus labai sunku. Todėl turiu dvi žinutes. Pirmiausia, dėkodamas savo komandai už atsidavimą, linkiu kantrybės susidūrus su iššūkiais, energijos ir motyvacijos juos įveikti bei gebėjimo pasidžiaugti net ir mažiausiais mus supančiais stebuklais. Kartu su teismų finansavimu ir jų veikla susijusių sprendimų priėmėjus raginu taip pat sutelktai dirbti, kad siekis sukurti efektyvią, nepriklausomą, karjerai patrauklią teisingumo sistemą nevirstų tuščia, valstybės pamatą ardančia deklaracija.“ – akcentavo Marius Bartninkas.
