Tokį pasiūlymą Seimo svarstomam Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui įregistravo Seimo narė, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jie taip pat siūlo numatyti išimtį tai yra nestabdyti prašymų ir sprendimų priėmimo, kai asmuo pats atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės arba kai asmuo yra įgijęs kitos valstybės pilietybę.
A.Bilotaitės ir L. Kasčiūno teigimu, pasiūlymas teikiamas, įvertinus pilietybės instituto reikšmę bei siekiant nesudaryti galimybės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę tų valstybių piliečiams, kurios dalyvauja vykdant Rusijos agresiją prieš Ukrainos valstybę ir užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.
Pasiūlymo iniciatoriai sako, kad šia ribojamąją priemone nesiūloma panaikinti galimybės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, siūloma tik laikinai sustabdyti prašymų ir sprendimų dėl pilietybės priėmimą.
„Ši priemonė neįtakos pilietybės įgijimo gimimu, nes prašymai šiais atvejais neteikiami ir sprendimai nepriimami, taip pat lietuvių kilmės asmenys ar asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, galės atvykti į Lietuvą ir pateikti prašymus dėl leidimų nuolat gyventi.Taigi jų galimybė gyventi Lietuvoje nebus apribota. O Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie jau gyvena Lietuvoje turėdami išduotus leidimus laikinai ar nuolat gyventi, ir toliau galėtų gyventi Lietuvoje, tačiau nebūtų priimami jų prašymai dėl pilietybės ir jų pilietybės klausimai nebūtų sprendžiami, išskyrus numatytą išimtį, kai asmuo pats atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės arba kai asmuo yra įgijęs kitos valstybės pilietybę“,– sako A. Bilotaitė ir L. Kasčiūnas.
A.Bilotaitės ir L. Kasčiūno duomenimis, 2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka suteikta 33 Baltarusijos ir 45 Rusijos piliečiams, o 2022 m. – 16 Baltarusijos ir 29 Rusijos piliečiams.
2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybė supaprastinta tvarka suteikta 34 Baltarusijos ir 34 Rusijos Federacijos piliečiams, o 2022 m. – 6 Baltarusijos ir 17 Rusijos Federacijos piliečių.
2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybė grąžinta 3 Baltarusijos ir 15 Rusijos piliečių, o 2022 m. – 6 Baltarusijos ir 16 Rusijos piliečių.
2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybę atkūrė 17 Baltarusijos ir 77 Rusijos piliečiai, o 2022 m. – 10 Baltarusijos ir 88 Rusijos Federacijos piliečiai.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas Eltai sakė, kad Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą Seimas turėtų priimti artimiausiu metu.
Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, nustatyti Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų šių metų balandžio 15 d. ir galiotų metus, tačiau yra numatyta galimybė pratęsti ribojamųjų priemonių galiojimo terminą.
