Klausimas dėl L.Anušauskienės informuotumo vėl iškilo Lietuvos žvalgybos institucijoms pasigyrus apie savo nuveiktus darbus iš anksto įspėjant Vakarus dėl Kremliaus kėslų prieš Ukrainą.
Apie grėsmingus Vladimiro Putino planus amerikiečiai ėmė garsiai kalbėti likus keliems mėnesiams iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, tiesa, net ukrainiečiai nebuvo linkę sureikšminti šių įspėjimų.
O dabar skelbiama, kad apie Maskvos kėslus amerikiečiai bei kiti NATO sąjungininkai esą sužinojo iš Lietuvos žvalgybininkų. Apie tai pastarieji ėmė girtis šią savaitę.
Bet žvalgybininkų noras pasireklamuoti gali sukelti naujų nepatogumų krašto apsaugos ministrui A.Anušauskui ir jo žmonai Linai, kuri anksčiau viešai atviravo, kad apie planuojamą rusų puolimą ji žinojo daugiau nei visi kiti.
Džiaugėsi komplimentais
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis šią savaitę pasidžiaugė, kad Lietuvos žvalgybininkai sulaukė užsienio šalių partnerių komplimentų.
VSD direktorius LNK televizijai teigė negalįs girtis, ar Lietuvos pateikta informacija buvo reikšmingesnė negu pateikta kitų, bet esą ji buvo teikiama.
Tuo metu Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Elegijus Paulavičius svarstė, kad perimti rusų planai buvo sėkmės istorija: „Kuris buvo pirmas ir kuris pateikė unikalios informacijos, aš tikrai negalėčiau atskleisti, bet, kaip žinome, tai buvo sėkmės istorija – žinojome iš anksto apie Rusijos ketinimą ir turėtume tuo džiaugtis.
Turbūt nėra taip svarbu, ar tai buvo Lietuvos, ar kitos NATO šalies informacija.“
E.Paulavičius taip pat nesiėmė vertinti jo vadovaujamos institucijos teiktos informacijos svarumo ar unikalumo: „Visą bendrą informaciją mato Jungtinis NATO žvalgybos centras ir jie galėtų atsakyti. Bet jei politikai mato mūsų darbo naudą, džiugu tai girdėti.“
Politikai – suglumę
Tačiau Lietuvos žvalgų žygdarbiai maloniai nustebino toli gražu ne visus politikus.
Antai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata prisipažino buvęs šokiruotas, kad mūsų specialiosios tarnybos apie Rusijos planus, pasirodo, pranešė užsienio partneriams, bet nematė reikalo informuoti už šalies nacionalinį saugumą atsakingo komiteto narių.
Šaltinių teigimu, žinia apie Lietuvos žvalgybos institucijų prisiskiriamus nuopelnus nustebino ir premjerę Ingridą Šimonytę.
Bet paklausta, ar jai ir kitiems šalies vadovams buvo žinoma ta informacija, kurią pareigūnai giriasi atskleidę užsienio partneriams, I.Šimonytė nebuvo linkusi leistis į kalbas: „Gal man ir buvo kažkas žinoma, bet nebūtinai turiu apie tai kalbėti.“
Viską žinojo anksčiau?
Tuo metu kai kurie politikai prakalbo apie tai, kad žvalgybos tarnybų savireklamos fone naujomis spalvomis esą nušvinta skandalas dėl slaptos informacijos, kuria A.Anušauskas karo Ukrainoje išvakarėse dalijosi su savo sutuoktine.
Pernai rudenį kilo sujudimas, kai L.Anušauskienė gyvenimo būdo laidoms papasakojo, kad ji esą anksčiau už kitus žinojo apie būsimą karą.
„Kol niekas net negalvojo ir nekalbėjo, kad čia bus tikrai karas, tai jisai (A.Anušauskas. – Red.), atsimenu, gal net pora savaičių iki to prasidėjusio karo man pasakė.
Sako, žinok, čia bus labai rimti dalykai, žodžiu, kad ne tik ten pasienyje kažkoks galbūt ten konfliktas, bet bus realūs karo veiksmai“, – tada atviravo L.Anušauskienė.
Tokios kalbos ypač užkliuvo parlamentarei Agnei Širinskienei: „Toks informacijos nutekėjimas ministro sutuoktinei, kuri vėliau gali ją paskleisti žiniasklaidoje, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, žemina Lietuvos patikimumą NATO partnerių akyse, kelia pavojų tiek mūsų, tiek NATO partnerių žvalgybos saugumui.“
Politikė ragino A.Anušauską trauktis iš ministro pareigų, bet pastarasis šaipėsi iš parlamentarės, girdi, ji tiesiog nieko neišmano apie tai, kas vyksta Ukrainoje.
Žinia itin nustebino
Nors A.Širinskienė tada kreipėsi į NSGK reikalaudama aiškintis, kokiomis valstybės paslaptimis disponuoja ministro žmona, parlamentarė tuomet liko neišgirsta.
Paaiškėjus naujoms aplinkybėms NSGK vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas vis tiek nesiruošia iš stalčiaus ištraukti A.Širinskienės skundo.
Bet L.Kasčiūnas prisipažino „Lietuvos rytui“ buvęs nustebintas žinios apie mūsų žvalgybos indėlį: „Jei kažkas sako, kad pirmiau sužinojo Lietuvos tarnybos, tai esu nustebęs, kaip turbūt buvo nustebę ir amerikiečiai. Aš pats sužinojau apie tai iš viešų šaltinių, kai amerikiečiai priėmė beprecedentį sprendimą viešinti žvalgybinę informaciją.“
Todėl L.Kasčiūnas mano, kad pagrįstai keliamas klausimas, ar užsienio partneriams informaciją apie Rusijos planus teikusios Lietuvos žvalgybos tarnybos neturėjo jos suteikti ir už šalies nacionalinį saugumą atsakingiems politikams.
NSGK vadovas svarstė, kad Lietuvos žvalgų NATO partneriams teikta informacija galėjo būti fragmentinė, dalis bendro paveikslo: „Bet aš labai tikiuosi, kad jei jau mūsų tarnybos kažką žino, pirmiausia informuoja Lietuvos politikus, Valstybės gynimo tarybą.
O dabar man vis dėlto atrodo, kad galbūt kažkas nusprendė pasireklamuoti tuščioje vietoje.“
Indėlis sureikšminamas
Ar naujas potėpis Kremliaus planų perėmimo istorijoje nepakeičia anksčiau tapyto paveikslo, kad L.Anušauskienė su ministru sutuoktiniu galėjo aptarinėti tik tai, kas buvo žinoma visiems?
Gal staiga paaiškėjusi Lietuvos žvalgybos tarnybų sėkmė atskleidžiant šiuos planus keičia situaciją ir komitetui derėtų atsakyti į A.Širinskienės anksčiau keltus klausimus?
„Aš šių istorijų vis dėlto nesiečiau“, – juokėsi L.Kasčiūnas.
Politikas teigė, jog iš Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovo E.Paulavičiaus pasakymo jis esą neišgirdo, kad būtent jie pirmieji pranešė apie būsimą karą: „Karinės žvalgybos vadovas pasakė, kad visi dirbo savo darbą ir kažkokių išskirtinių nuopelnų sau nepriskyrė.
Mūsų žvalgybos tarnybos turi tikrai gerą išankstinio įspėjimo mechanizmą, yra gerai išplėtojusios šiuos pajėgumus. Bet sakyti, kad mes – pirmieji, švelniai tariant, per drąsu.“
NSGK vadovas linkęs manyti, kad noras išryškinti Lietuvos žvalgybos indėlį pirmiesiems nuspėjant karo Ukrainoje pradžią galėjo atsirasti VSD.
Politikas tai susiejo su paaiškėjusiais galimai neteisėtais VSD veiksmais, kuriuos atskleidė buvęs aukštas šio departamento pareigūnas Tomas Gailius.
Jis metė įtarimus, kad apeinant įprastas procedūras VSD tikrino kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką.
