„Už“ S.Šedbaro kandidatūrą slapto balsavimo metu pasisakė 85 Seimo nariai, „prieš“ – 38, dešimt parlamentarų balsavime susilaikė.
Be kita ko, pritarta ir kitoms dviem siūlytoms – teisininko Tomo Davulio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Aurelijaus Gutausko – kandidatūroms.
„Už“ T.Davulio kandidatūrą balsavo 114 parlamentarų, 7 pasisakė „prieš“, susilaikė 13 Seimo narių. A.Gutausko skyrimą palaikė 131 Seimo narys, vienas balsas buvo „prieš“ ir vienas parlamentaras susilaikė.
T.Davulio kandidatūrą į KT teikė prezidentas Gitanas Nausėda, A.Gutausko – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, o S.Šedbaro – buvusi laikinoji LAT pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Seimo nario, TS-LKD frakcijos atstovo S.Šedbaro kandidatūra parlamentarams sukėlė daugiausia klausimų. Opozicija šį paskyrimą vertina kaip politinį, primena prezidento išsakytą mintį, kad politikams reikalingas tam tikras atšalimas – kuriam laikui turėtų būti apribota galimybė įsidarbinti karjeros tarnautojais.
„Tikrai neturiu jokių pastabų kolegos S.Šedbaro profesionalumui. Manau, tikrai niekas tuo neabejoja, bet visi suprantame, kokia regimybė yra kuriama, kada aktyvus politikas eina į KT. Negana to, tai yra politikas, kuris labai ilgą laiką Seime priiminėjo sprendimus būtent dėl įstatymų konstitucingumo“, – tvirtino parlamentarė Agnė Širinskienė.
Valstietis Giedrius Surplys perspėjo, kad Seimas, į KT teisėjus skirdamas S.Šedbarą, esą daro didžiulę klaidą.
„KT yra keliami aukščiausi objektyvumo reikalavimai. KT, kaip, beje, ir mums, politikams, galioja net regimybės dėl viešų ir privačių interesų prevencija. Tai, ką šiandien darome, mes tiesiog prastumiame į KT savo narį“, – sakė G.Surplys.
Konservatorius Jurgis Razma ramino abejojančius, kad S.Šedbaras, priiminėdamas sprendimus KT, negalės būti objektyvus.
„Kolegos, nejaugi mes įsivaizduojame, jeigu aukštos kvalifikacijos teisininkas nebebus politiku, jis negebės suvokti to pasikeitimo? Negalės dirbti objektyviai kaip KT teisėjas? Manau, visi matome ir žinome S.Šedbaro asmenybę. Man nekyla tokių abejonių“, – tikino J.Razma.
Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka taip pat negailėjo liaupsių S.Šedbarui ir teigė nemanąs, kad jam būtinas politinis atšalimas.
„Manau, kad tokios savybės, kaip darbštumas, principingumas, sąžiningumas yra neatskiriamos nuo S.Šedbaro ir aš jokiu būdu nesutinku su kolegų kai kuriais pasisakymais, jog Seimo narys, vien dėl to, kad jis yra Seimo narys, tampa kažkokiu raupsuotu, turi būti stigmatizuojamas ir nebegali pretenduoti į jokias svarbias pareigas“, – pažymėjo jis.
S.Šedbaras yra dirbęs KT teisėju 1993–1996 m., jis taip pat ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, dirbo Lietuvos aukštesniojo administracinio teismo pirmininku, teisingumo viceministru, LAT teisėju, Vilniaus miesto rajono teismo teisėju.
Politikas šiuo metu yra sustabdęs savo narystę TS-LKD partijoje.
Teisininkas T.Davulis dirba Vilniaus universitete, 2012–2022 m. dirbo Teisės fakulteto dekanu, anksčiau darbavosi Darbo teisės katedros vedėju. A.Gutauskas nuo 2013 m. iki šiol dirba LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju, 2017–2022 m. ėjo skyriaus pirmininko pareigas.
KT sudaro devyni teisėjai, kurie skiriami į pareigas devyneriems metams vienai kadencijai. Pagal įstatymus, KT kas trejus metus turi būti atnaujinamas trečdaliu narių.
Kandidatus į KT teisėjus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir LAT pirmininkas.
