Į žvalgybos kontrolieriaus pareigas kandidatuojantis N. Statkus komitetų posėdžiuose pristatė savo prioritetinius darbus, kurių imtųsi, jei būtų paskirtas į šias pareigas.
„Reikia, kad būtų, pirmiausiai, administraciškai sutvarkyta visa reikiama dokumentacija, kad būtų surastos ir įrengtos saugios darbo patalpos, nes darbo aplinkos sąlygų sudarymas yra labai svarbus šios įstaigos sėkmei. Reikia suburti atitinkamą komandą, kvalifikuotą komandą, tiek turinčią žmogaus teisių ekspertinę patirtį, tiek teisinio darbo patirtį, tiek darbo su įslaptinta informacija patirtį“, – akcentavo N. Statkus.
Pasak jo, taip pat labai svarbu nustatyti darbinius santykius ir darbo procedūras su kontroliuojančiomis institucijomis.
„Su kontroliuojančiomis institucijomis: su jūsų (Žmogaus teisių – ELTA) komitetu, su NSGK, su Valstybės gynybos tarybos žvalgybos koordinavimo grupe, su Vyriausybės kanceliarija, su Seimo kontrolierių įstaiga“, – akcentavo jis.
Tarp N. Statkaus prioritetinių darbų ir siekis nusistatyti dialogo su žiniasklaida bei su visuomene formas.
„Nes pasitikėjimas tarp visuomenės, žvalgybos kontrolieriaus įstaigos, politikų bendruomenės ir žvalgybos tarnybų – tai yra laidas į šitos institucijos sėkmę. Be pasitikėjimo nieko sėkmingo netikiu, kad bus galima įveikti“, – sakė N. Statkus.
„Galiausiai, paskutinis darbas, reikėtų pranešti apie mūsų pradėtą veiklą panašioms institucijoms, kurios jau veikia kitose NATO šalyse. Nes užmegzti tarptautinius ryšius ir tinkamai atstovauti įstaigai yra svarbu“, – pridūrė jis.
Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą (1993) ir Centrinės Europos universitetą Budapešte (1996). Londono universitete (1997) įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete (2002) – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Kita kandidatūra į žvalgybos kontrolierius, pasak Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen atstovės spaudai Ilonos Petrovės, bus pateikta parlamentui kiek vėliau, kovo mėnesį.
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Tų pačių metų gruodį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šį parlamento sprendimą, tačiau Seimas šalies vadovo veto atmetė.
2022 m. sausį Seimo opozicijos atstovai dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), keldami klausimą, ar ar žvalgybos kontrolierius neapriboja Seimo kontrolierių teisės tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų galimo piktnaudžiavimo. 2022 m. gruodį KT nutarė, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, minėtos aplinkės prisidėjo prie to, kad kandidatų į žvalgybos kontrolierius paieškos užtruko. Anot jos, iki KT sprendimo teko atidėti pokalbius su galimais kandidatais, nes, parlamento vadovės teigimu, tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Taip pat, pasak V. Čmilytės-Nielsen, užtruko ir kandidatų į žvalgybos kontrolierius tikrinimas.
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
