Toks išties retas atvejis gali virsti realybe, jeigu Seimas pritars jos vadovės Viktorijos Čmilytės–Nielsen pateiktai istoriko Nortauto Statkaus kandidatūrai į žvalgybos kontrolierius.
Tai – visiškai nauja pareigybė, atsiradusi, kai užpernai Seimas priėmė Žvalgybos įstatymą. Prie šio įstatymo projekto rengimo svariai prisidėjo ir pats N.Statkus.
Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijoje vyriausiuoju patarėju dirbantis M.Statkus prieš tai darbavosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biure, buvo jo patarėju.
Vos paskirtas į šias pareigas, N.Statkus netrukus tapo ir Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą rengusios darbo grupės sekretoriumi.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui priklausanti socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė atkreipė dėmesį, kad tai buvo bene pagrindinis N.Statkaus darbas.
Jai susidarė įspūdis, kad dabartinis kandidatas į ombudsmenus buvo specialiai įdarbintas komitete rengti projektą.
Tokia situacija, kai Žvalgybos įstatymą rengęs asmuo vėliau pats tampa žvalgybos kontrolieriumi, politikei neatrodo skaidri. Be to, D.Šakalienė mano, kad kandidatas neturi tinkamos patirties ginant žmogaus teises.
Nuostatas diktavo pats
Kiek kitaip situaciją vertina komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas. Jis nesutinka, kad buvęs patarėjas esą susikūrė sau darbo vietą ir jo indėlio į projekto kūrimą nesureikšmina.
Konservatorius tikino, kad būsimo įstatymo nuostatas diktavo ne vienas ar kitas patarėjas, bet politikai. „L.Kasčiūnas valdė visą procesą ir diktavo, kokios turi atsirasti nuostatos įstatyme“, – visą ugnį į save nukreipė Seimo komiteto vadovas.
L.Kasčiūnas taip pat tikino, kad su projektu darbuotis teko trims Seimo komiteto patarėjams ir esą visi jie buvo vienodai svarbūs. „N.Statkus gal labiau bendraudavo su komiteto nariais, bet ne daugiau“, – paklaustas, koks buvo pretendento į kontrolierius vaidmuo rengiant įstatymo projektą, sakė komiteto vadovas.
Politikas akivaizdžiai niršo, kad kolegos kritikuoja Seimo pirmininkės pasirinkimą ir naršo kandidatą po kaulelį narsto. „D.Šakalienė klysta, jei galvoja, kad prie durų yra išsirikiavusi kandidatų eilė. Tada tegul jie patys ir eina į ombudsmenus“, – dėl kilusių abejonių piktinosi L.Kasčiūnas.
Tikina buvęs tik talkininku
N.Statkus pripažino girdėjęs tarp politikų kilusias abejones.
Kandidatas pasakojo, kad būdamas darbo grupės sekretoriumi privalėjo organizuoti jos posėdžius, rengti dokumentus bei parengti projekto išvadas. „Bet sprendimus darė ir balsavo komiteto nariai. Pagaliau dėl viso įstatymo projekto buvo balsuojama ir Seime, taigi, aš nemanau, kad galėjau pats sau pasirengti įstatymą“, – lrytas.lt kalbėjo pretendentas į žvalgybos kontrolierius.
Paklaustas, kaip pats vertina situaciją, kai dalyvavo rengiant kontrolieriaus veiklą reglamentuojantį įstatymą ir pats pretenduoja juo tapti, N.Statkus teigė tame problemų nematantis.
„Aš nematau pagrindo kelti klausimus dėl galimo privačių ir viešųjų interesų konflikto. Kaip ir minėjau, sprendimus dėl reikalavimų kontrolieriui ir dėl kitų įstatymo nuostatų priėmė Seimo nariai, mes jiems tik talkinome. Beje, Seimo nariai balsuos ar pasitiki manimi, ar ne“, viskas jų valioje“, – kartojo buvęs komiteto patarėjas.
N.Statkus taip pat teigė, jog sudaromas klaidingas įspūdis, kad Seimo komitete jis esą buvo įdarbintas su specialia misija – parengti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą.
Pretendentas į kontrolierius minėjo, kad dalyvavo atrankoje, be to, būdamas patarėju esą atliko ir kitas užduotis, prisidėjo prie kitų projektų rengimo.
Tiesa, tuoj po įstatymo priėmimo N.Statkus sulaukė siūlymo išbandyti jėgas Vidaus reikalų ministerijos rengtame konkurse į jos vyriausiuosius patarėjus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete N.Statkus pradėjo darbuotis 2021 metų vasarį. Maždaug po mėnesio Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta parengti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą.
Ar rengdamas šį įstatymo projektą N.Statkus save jau įsivaizdavo žvalgybos kontrolieriaus kėdėje? „Neįsivaizdavau“, – atsakė dabartinis kandidatas, bet pripažino, kad siūlymo pasvarstyti apie šias pareigas jis sulaukė gerokai anksčiau.
N.Statkaus teigimu, toks raginimas nuskambėjo dar prieš tai, kai jis paliko pareigas Seime.
Susikūrė sau darbo vietą
Socialdemokratė D.Šakalienė teigė, kad asmeniškai neturi nieko prieš V.Čmilytės-Nielsen pateiktą kandidatą ir jo darbą komitete vertina kaip profesionalų ir atsakingą
Vis dėl to politikei atrodo, kad jo kandidatavimas sukuria interesų konfliktą arba tokio konflikto regimybę. „N.Statkus dalyvavo rengiant projektą, kuris suformuoja jo būsimą darbo vietą, įskaitant atlygį, pavaldumą, todėl derėtų išsiaiškinti šios situacijos etinį ir teisinį kontekstą“, – įsitikinusi D.Šakalienė.
Politikė teigė pati priklausiusi įstatymo projektą rengusiai darbo grupei, todėl jai neatrodė įtikinami L.Kasčiūno teiginiai esą N.Statkaus vaidmuo rengiant dokumentą nebuvęs reikšmingas.
„Paprastai projektą paruošia profesionalus patarėjas, paskui jam savo pasiūlymus teikia Seimo nariai, vyksta diskusijos. Minimas atvejis nebuvo kažkuo išskirtinis.
N.Statkus buvo pagrindinis komiteto patarėjas rengiant projektą. Jis atėjo prieš pat įstatymo rengimą, jį parengė ir iš karto išėjo, vos tik projektas buvo priimtas.
Mes tikrai buvome patenkinti jo darbu, didžiąja dalimi šis projektas ir yra jo nuopelnas. Tuo ši situacija ir keista. Gal tada visi pasirašykime sau po įstatymą būsimoms pareigoms ir tada labai gerai jas išmanysime“, – šaržavo D.Šakalienė.
Neatliepia ir kitų tikslų
Be to, socialdemokratė priminė, jog naujai kuriamos institucijos iniciatoriai akcentavo, kad žvalgybos ombudsmenas padės užtikrinti didesnį skaidrumą bei stipresnę žmogaus teisių apsaugą žvalgybos darbe.
Tačiau, anot D.Šakalienės, N.Statkaus kandidatūra esą neatliepia nė vieno anksčiau kontrolieriui keltų tikslų. „Šiandien pateikta kandidatūra neturi nieko bendra su žmogaus teisių kompetencijomis – nei studijų, nei patirties, nei viešų pozicijų kontekste.
Veikiau atvirkščiai, kandidato publikacijose naudojamos formuluotės bet kurio žmogaus teisių eksperto būtų įvardytos kaip priešingos žmogaus teisių diskursui“, – mano politikė.
Anot D.Šakalienės, siūloma kandidatūra jau iš anksto užprogramuoja galimą interesų konfliktą. „Todėl ir kyla klausimas, ar mes norime iš karto turėti problemą su šia institucija, ar net ir nebuvo tikslo, kad ši institucija dirbtų kokybiškai“, – kėlė klausimus parlamentarė.
Kandidatų paieškos užtruko
Beje, D.Šakalienė stebisi kai kurių politikų svarstymais esą Lietuvoje trūksta specialistų, kurie gerai išmanytų ir žmogaus teises, ir žvalgybos reikalus. Jos nuomone, tokio kandidato paieškoms tiesiog trūko noro.
Tuo metu N.Statkaus kandidatūrą pateikusi V.Čmilytė-Nielsen aiškino, kad paieškos užtruko ne tik dėl politinių kovų, bet ir kandidatams keliamų itin aukštų reikalavimų bei siūlomos nekonkurencingos algos.
Seimo pirmininkė į šias pareigas taip pat turi pasiūlyti ir antrą kandidatą, bet tą padaryti žada vėliau. Kol kas kito kandidato pavardė neatskleidžiama, bet Seimo kuluaruose kalbama, kad juo esą pretenduoja tapti Valstybės saugumo departamente aukštas pareigas anksčiau ėjęs asmuo.
Istorikas N.Statkus taip pat yra dirbęs šiame departamente. Jis taip pat dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, kelis metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Karo akademijos Mokslo centrui.
