„Matydami tendencijas Vakarų demokratijos šalyse, kai vis dažniau įvairių profesijų krikščionys dėl savo pažiūrų susiduria su atšaukimo kultūra (angl. Cancel Culture) ir teisiniu persekiojimu, nusprendėme pradėti telkti finansinį fondą.
Iš kitų šalių patirties matome, kad tikintieji dėl savo pažiūrų net ir Europos Sąjungos šalyse, JAV, Kanadoje vis dažniau susiduria su teisiniu persekiojimu“, – teigia Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Globys.
Praėjusiais metais pasaulinėje žiniasklaidoje garsiai nuskambėjo medikės ir Suomijos parlamento narės Päivi Räsänen byla dėl „etninio kurstymo“ ir „neapykantos kalbos“. Kalbėdama apie homoseksualumą kaip nuodėmę, ji citavo Bibliją bei būdama medikė teigė, jog seksualinė trauka tai pačiai lyčiai yra psichoseksualinės raidos sutrikimas.
Päivi Räsänen teisinis persekiojimas vyksta nuo 2019 metų, jai gresia piniginė bauda arba kalėjimas iki 2 metų. Teisinė gynyba vien pirmos instancijos teisme jai jau kainavo daugiau kaip 50 tūkstančių eurų.
„Tokie pavyzdžiai, kaip Päivi Räsänen teisinis persekiojimas dėl jos krikščioniška pasaulėžiūra paremtų įsitikinimų, liudija, kad sąžinės, religijos ir žodžio laisvės gynyba šiuolaikiniame demokratiniame Vakarų pasaulyje yra varginanti, ilgai trunkanti ir labai brangiai kainuojanti. Matydama šiuos procesus pasaulyje ir jausdama grėsmes Lietuvoje, Krikščionių profsąjunga išsikėlė sau strateginį tikslą sutelkti finansinį fondą, kurio lėšos būtų naudojamos telkiant, šviečiant, informuojant visuomenę bei ginant įvairių profesijų krikščionis, susiduriančius su persekiojimu dėl sąžinės, religijos ir žodžio laisvės ribojimų“, – sako Krikščionių profsąjungos pirmininkas A. Globys.
0,6 proc. GPM dalis – išimtinai tik profsąjungai
Krikščionių profsąjunga kviečia visus Lietuvos krikščionis ir geros valios žmones, branginančius sąžinės, religijos ir žodžio laisvę prisidėti prie profsąjungos veiklos stiprinimo ir finansinio fondo telkimo iniciatyvos ir 2023 metais jai paskirti 0,6 proc. nuo GPM dalies, kurią galima paskirti tik profsąjungoms.
Lietuvoje jau yra įprasta kiekvienais metais deklaruojant pajamas skirti 1,2 proc. GPM kuriai nors paramą galinčiai gauti organizacijai, pavyzdžiui, mokyklai, vaikų darželiui, parapijai, bendruomenei, nevyriausybinei ar labdaros organizacijai. Taip pat ir 0,6 proc. GPM kuriai nors politinei partijai.
Tačiau nedaugelis žino, kad galima skirti dar papildomai 0,6 proc. GPM tik išskirtinai kuriai nors iš Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų. Kiekvienais metais deklaruodami savo pajamas Lietuvos gyventojai gali perskirstyti iš viso 2,4 proc. savo jau sumokėto GPM – 1,2 proc. paramos gavėjo statusą turinčioms organizacijoms, 0,6 proc. tik politinėms partijoms ir 0,6 proc. tik profesinėms sąjungoms.
Skiriant 0,6 proc. nuo GPM Krikščionių profsąjungai nereikia naudoti savo šeimos biudžeto lėšų, taip pat galima ir toliau skirti 1,2 proc. nuo GPM tam, kam buvo skiriama iki šiol – parapijai, mokyklai, vaikų darželiui, kuriai nors nevyriausybinei ar labdaros organizacijai. Tai visiškai skirtingos ir tarpusavyje nekonkuruojančios GPM paskyrimo galimybės.
„Labai raginu visus Lietuvos žmones Krikščionių profsąjungai skirti 0,6 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio, kad profsąjunga, sukaupusi reikalingą fondą, ateityje, kai iškils reikalas, galėtų sėkmingai apginti tikinčiųjų teises. Sovietmečiu, kuomet buvo persekiojama Bažnyčia, ją gynė Katalikų Bažnyčios Kronika, Katalikų komitetas, šiandien šį uždavinį stengiasi perimti Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga“, – kviečia Krikščionių profsąjungos dvasinis vadovas J. Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
8 pagalbos Ukrainai projektams panaudojo virš 40 tūkst. eurų
Krikščionių profsąjunga įvykdė savo įsipareigojimą visą 2022 metais gautą 0,6 proc. GPM paramą skirti Ukrainos žmonėms, kenčiantiems nuo karo.
Pernai Krikščionių profsąjunga nusprendė solidarizuotis su karą išgyvenančia Ukraina ir pažadėjo visą 2022 m. gautą 0,6 proc. GPM paramą paskirti pagalbai Ukrainos žmonėms.
Daugiau kaip 1,5 tūkstančio Lietuvos gyventojų praėjusiais metais paskyrė 0,6 proc. GPM Krikščionių profsąjungai, iš viso surinkta 40 057 eurai. Visas šias lėšas, kaip ir buvo įsipareigojusi, profsąjunga panaudojo pagalbai Ukrainos žmonėms, atvykusiems ir prieglobsčio ieškantiems Lietuvoje, taip pat ir savo šalyje likusiems ukrainiečiams.
Profsąjunga nupirko ir perdavė radijo ryšio priemones Ukrainos kariuomenei, taip pat 16 vietų mikroautobusą Belo Cerkov miestelio (Kijevo regionas) vaikų namams–internatui, į kurį perkelti vaikai su negalia iš Rusijos kariuomenės okupuotų Ukrainos teritorijų.
Lietuvoje profsąjunga parėmė Ukrainos karo pabėgėlių apgyvendinimą ir sielovadą, nupirko vadovėlių ir vaikiškų knygų ukrainiečių vaikams, parėmė Vilniaus arkivyskupijos Carito programą „Šeima-šeimai“, kuri padeda Lietuvoje prisiglaudusių ukrainiečių šeimoms.
Taip pat profsąjunga finansiškai prisidėjo organizuojant Kūčių vakarą ir perkant kalėdines dovanas Ukrainos karo pabėgėlių vaikams, parėmė Kauno arkivyskupijos Carito „Vaiko gerovės instituto“ Ukrainos karo pabėgėlių vaikų socialinės integracijos ir užimtumo projekto įgyvendinimą. Šioms veikloms buvo panaudoti visi 40 057 eurai iš 2022 m. gautos GPM paramos.
„Krikščionių profsąjunga dėkoja savo rėmėjų bendruomenei už pasitikėjimą ir 2022 m. paskirtą GPM paramą solidarizuojantis su karą išgyvenančia Ukraina, taip pat kviečia ir toliau telktis bei 2023 metais skirti 0,6 proc. nuo GPM sąžinės, religijos ir žodžio laisvės apsaugai Lietuvoje“, – kviečia profsąjungos pirmininkas A. Globys.
