Iš Prezidentūros – žinutė dėl Vokietijos brigados Lietuvoje: ragina įsiklausyti į D. Šakalienės žodžius

2023 m. kovo 14 d. 09:15
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad vieninteliai neatsakyti klausimai, susiję su vokiečių brigados dislokavimu Lietuvoje – kokia forma ir kada šis karinis vienetas bus perkeltas į šalį.
Daugiau nuotraukų (1)
Visgi, pasak K. Budrio, tai nereiškia, kad yra kokio nors pagrindo abejoti Vokietijos įsipareigojimais. Šalies vadovo patarėjo teigimu, šiuo metu svarbiausia išlikti „nuosekliais ir atkakliais“ bei nesukurti įspūdžio, kad Lietuvoje dėl prezidento bei Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašyto komunikato vis dar nėra sutarimo.
„Turime vieną klausimą ir atsakymą, kurio trūksta – tas trūkstamas atsakymas yra kelintais metais ir kokia pilnai apimtimi, kokia bus brigados sudėtis. Mes to atsakymo negavome ir praeitą savaitę, kai lankėsi Vokietijos gynybos ministras, taip pat susitikęs su Respublikos prezidentu. Mes jo neturėjome ir prieš mėnesį. Ir mes siekiame tą atsakymą nuosekliai, drauge su Vokietijos puse išdirbti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
Prezidento patarėjo manymu, neteisingos šalies vadovų sutarimo interpretacijos yra žalingos.
„Ką kviečia daryti prezidentas – tai būti nuosekliais ir atkakliais. Nesukurti prielaidų kam nors manyti, kad Lietuvoje yra nesutarimas šiuo klausimu – mums reikia, nereikia, mes patys neapsisprendę, nežinome, blaškomės ir pan. Taip nėra – visiems aišku, ką mes norime pasiekti ir ties tuo turėtume koncentruotis. Tos blogos interpretacijos – neva Lietuvoje yra vidaus politinis reikalas ar kažkoks neapibrėžtumas – jos daro žalą“, – akcentavo jis.
Tvirtina, kad abejoti Vokietijos pozicija pagrindo nėra, tačiau ragina įsiklausyti į D. Šakalienės žodžius
Klausiamas apie užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio svarstymus apie tai, kad Vokietijai nesilaikant dvišalio susitarimo, Vilniui gali tekti ieškoti „tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada“, K. Budrys akcentavo, kad nėra jokių prielaidų, leidžiančių manyti, kad Berlyno pozicija brigados klausimu keičiasi.
„Kol kas šiuo metu teigti, kad kažkas nevyksta, kad yra atsitraukiama, kad kažkas yra neigiama dėl to, kas buvo praeityje – pagrindo jokio nėra. Dėl to ir raginimas yra grįžti į vėžes ir toliau dirbti, įgyvendinti tai, apie ką buvo šnekėta“, – nurodė K. Budrys.
Pastarųjų G. Landsbergio pareiškimų nepraleido Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė. Ji teigė, kad tokie šalies diplomatijos vadovo pareiškimai „sabotuoja vokiečių paramą“ Lietuvai, o G. Landsbergio svarstymai „pramušė“ net ramiausius Berlyno politikus.
Klausiamas apie socialdemokratės pareiškimus, K. Budrys teigė nenorįs komentuoti konkrečių politikės pasisakymų, tačiau pažymėjo, kad „įsiklausyti į jos žinią tikrai verta“.
„Gerbiama Seimo narė D. Šakalienė iš tikrųjų turi autoritetingą nuomonę šiais klausimais ir dėl savo įdirbio, ir dėl savo pareigų ir Seime, ir dėl labai svarbaus aspekto – dėl savo didelio aktyvumo dvišaliuose santykiuose tiek per partinę liniją, tiek per parlamentinę diplomatiją. Todėl jos nuomonė yra tikrai svarbi ir svari šiuo klausimu“, – sakė jis.
„Nenorėčiau vertinti jos pasisakymo apie užsienio reikalų ministrą būtent šiuo aspektu, bet įsiklausyti į jos žinią tikrai verta“, – akcentavo K. Budrys.
ELTA primena, kad praėjusią Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime. Tokie Vokietijos politiko pareikšimai vėl šalyje sukėlė diskusijas dėl brigados dislokavimo. Pirmiausiai keliant klausimą, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.
Situaciją pakomentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tvirtino nelinkęs sureikšminti ar dramatizuoti B. Pistoriuso pamąstymų.
Tuo metu užsienio reikalų ministras žurnalistams tvirtino – jeigu Vokietija nesilaikys dvišalio susitarimo, Lietuva galėtų ieškoti „tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada“.
Reaguodama į tokius svarstymus, socialdemokratė D. Šakalienė pareiškė, jog G. Landsbergio teiginiai apie tai, kad Lietuva galėtų ieškoti „tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada“, sabotuoja vokiečių paramą Lietuvai.
„Konservatorių lyderis dėl nesuvokiamų priežasčių (alergija kairiesiems?) sabotuoja vokiečių paramą mums. Tai jei ponas Landsbergis geriausiai iš visų Baltijos šalių važiuojantį pajėgų stiprinimo brigados dydžio vienetu procesą savo sabotažu sunaikins – tuomet nebereikia dengtis Lietuvos interesų gynimu“, – penktadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė politikė.
Politikė pažymėjo, kad pastarąjį G. Landsbergio pareiškimą aptarė su Vokietijos kolegomis. Anot D. Šakalienės, tokie ministro svarstymai „pramušė“ net ramiausius Berlyno politikus, kurie patikino – politiko svarstymai apie Vokietijos atsitraukimą yra netiesa.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.