Kaip praėjusią savaitę pranešė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, į žvalgybos kontrolierius teikiama istoriko Nortauto Statkaus kandidatūra.
Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo NSGK biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente (VSD), kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Kita kandidatūra į žvalgybos kontrolierius, pasak Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen atstovės spaudai Ilonos Petrovės, bus pateikta parlamentui kiek vėliau, kovo mėnesį.
Priėmus sprendimą, užvirė politinės kovos
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą.
Tų pačių metų gruodį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šį parlamento sprendimą, pareikšdamas, kad Seimas, kurdamas žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuria politinės įtakos žvalgybos institucijoms įrankį, kuriuo esą gali būti naudojamasi, siekiant tenkinti ne valstybės, o atskirtų politikų interesus. Vis dėlto Seime nepatikėjo šiais argumentais ir šalies vadovo veto atmetė.
2022 m. sausį Seimo opozicijos atstovai dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), keldami klausimą, ar ar žvalgybos kontrolierius neapriboja Seimo kontrolierių teisės tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų galimo piktnaudžiavimo. 2022 m. gruodį KT nutarė, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip socialiniame tinke „Facebook“ rašė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, būtent minėtos aplinkybės lėmė tai, kad kandidatų į žvalgybos kontrolierius paieškos užtruko.
„Nuskambėjus pastebėjimams, kodėl tik dabar teikiami kandidatai, norėtųsi priminti tarnybos kūrimo peripetijas – įstatymas priimtas tik 2021 m. gruodį ir tuoj pat buvo vetuotas, bet Seimui pavyko atmesti veto. Tačiau iškart po to, jau 2022 m. pradžioje opozicijos atstovai kreipėsi į Konstitucinį teismą. Iki KT sprendimo vertėjo sustabdyti pokalbius su kandidatais, nes tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Todėl opozicijai, norint kritikuoti terminus, vertėtų prisiminti indėlį į šį procesą“, – socialiniame tinkle rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Taip pat parlamento vadovė akcentavo, kad žvalgybos kontrolieriams keliami patys aukščiausi profesiniai reikalavimai, todėl kandidatų patikrinimai taip pat pareikalavo papildomo laiko.
„Kandidatams keliami ir labai aukšti reikalavimai, pvz., turėti leidimą dirbti su visiškai slaptais dokumentais. Tokie patikrinimai tai pat reikalauja laiko“, – nurodė ji.
Politines kovas, kurias sukėlė žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimas, minėjo ir Eltos kalbintas NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas. Jis priminė, kad nuo Seimo sprendimo įkurti žvalgybos kontrolieriaus pareigybę iki KT verdikto, jog toks sprendimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, praėjo metai. Pasak L. Kasčiūno, minėto laikotarpio politinės kovos sutrikdė bandymus ieškoti kandidatų į žvalgybos kontrolierius.
„Akivazdu, kad kiekvienas kandidatas ir mes, kaip tie, kurie modeliuojame tą institucijos veiklą, suprantame, jog skundas Konstituciniam Teismui, (...) byla Konstituciniame Teisme komplikavo visą kandidatų pasirinkimo procesą. Tai yra neišvengiama, nes kandidatai irgi nesiryš iš karto eiti į instituciją, kuri galbūt bus paskelbta antikonstitucine. Tai, įsivaizduokite, iškrito visi metai kandidatų paieškose“, – komentavo vienas iš žvalgybos kontrolieriaus instituto iniciatorių.
Paminėjo ir nekonkurencingą algą
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas neslėpė, kad ieškant kandidatų į žvalgybos kontrolierius, tam tikru iššūkiu tapo ir šioms pareigoms keliami reikalavimai, pavyzdžiui, 10 metų darbo nacionalinio saugumo srityje patirtis.
Taip pat, pasak parlamentaro, atsižvelgiant į žvalgybos kontrolieriui teksiančią atsakomybę, siūlomos alga būsimam kontrolieriui nepasirodė konkurencinga. Tai, atviravo L. Kasčiūnas, taip pat prisidėjo prie prailgusių žvalgybos kontrolierių paieškos.
„Tai yra kontrolieriams taikomi algos koeficientai, jie yra tokie, kad tu negali vienoje institucijoje pakelti algas, o kitoje nuleisti. Taigi, tie koeficientai atliepia mūsų teisinį reguliavimą. Faktas, kad ieškant kandidato į tokias ypatingas pareigas, deja, negali pasiūlyti tokio atlyginimo, kuris galėtų būti konkurencingas versle ar kitur privačiame sektoriuje. Bet čia yra visos valstybės tarnybos problema“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Lietuvos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme numatyta, kad žvalgybos kontrolieriaus darbo užmokesčiui taikomas 14,5 pareiginės algos koeficientas.
Pasak L. Kasčiūno, žvalgybos kontrolieriui taip pat galės būti taikomi įvairūs priedai, tačiau apytiksliai jo mėnesinė alga sieks apie 2 tūkst. eurų „į rankas“.
NSGK pirmininkas vylėsi, kad reformavus valstybės tarnybą, žvalgybos kontrolierių algas pavyks padidinti.
Apie tai, kad žvalgybos kontrolieriui siūlomos algos dydis taip pat buvo viena ir priežasčių, kodėl šio pareigūno paieškos užtruko.
„Atlyginimas yra aktualus visiems kontrolieriams, nes rasti tokio lygio ekspertus, kokie reikalingi tokioms svarbioms institucijoms, už nelabai konkurencingus atlyginimus yra nelengva“, – teigiama Eltai perduotame V. Čmilytės-Nielsen komentare.
Tarp pirmųjų darbų – Žvalgybos kontrolierių institucijos kūrimas
Viešojoje erdvėje kilus ažiotažui po žurnalistų Dovydo Pancerono ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pasakojamos istorijos apie galimai neskaidrią VSD veiklą, parlamente atsirado pasiūlymų, kad knygoje pasakojamas žvalgybos institucijos darbo aplinkybes galėtų nagrinėti paskirtieji žvalgybos kontrolieriai.
Visgi, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nieslen tikino, kad pirmasis ir svarbiausias kontrolieriaus darbas turėtų būti ne vadinamosios pranešėjo istorijos tyrimas, tačiau kontrolieriaus institucijos kūrimas.
„Nors šiuo metu viešai pasvarstoma, kad ši nauja institucija galėtų imtis ir vėl aktualija tapusios vadinamosios pranešėjo istorijos, manau, kad visų pirma Seimas turi kruopščiai atlikti savo namų darbus naudojant įprastas parlamentinės kontrolės priemones, jas taip pat vardijau viešai, galimi bent trys žingsniai. O svarbiausias pirmasis naujojo kontrolieriaus darbas bus įkurti instituciją ir tam prireiks laiko“, – „Facebook“ rašė parlamento vadovė.
V. Čmilytei-Nielsen šiuo klausimu pritarė ir NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas. Anot jo, visų pirma, žvalgybos kontrolieriui teks kurti šios institucijos pamatus.
„Jeigu turėsime žvalgybos kontrolierių, tai jam reikia sukurti įstaigą, reikia išspręsti patalpų problematiką, jam reikia suburti teisininkų komandą. Taigi, tikėtis, kad jis dabar staigiai galėtų imtis šito kompleksinio reikalo, būtų lengvabūdiška. Galbūt, kai žvalgybos kontrolierius sustiprės, atsistos ant kojų, galima būtų galvoti apie tos istorijos pamokas, pasvarstyti, ką galima keisti teisiniame reguliavime. Bet būtų neatsakinga sakyti, kad dabar žvalgybos kontrolierius galės atlikti tyrimą, kol nėra komandos, patalpų ir kitų dalykų“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Galės patekti į žvalgybos institucijų tarnybines patalpas, susipažinti su įslaptinta informacija
Pagal Žvalgybos kontrolierių įstatymą, žvalgybos kontrolierius yra Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, atliekantis žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.
Žvalgybos kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba, ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Žvalgybos kontrolieriumi gali būti skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos, pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku.
Žvalgybos kontrolierius negali būti politinės partijos nariu, privataus ar viešojo juridinio asmens savininkus, nariu, steigėju, dirbti privačiuose ar viešuose juridiniuose asmenyse, vykdyti ekonominę, komercinę veiklą.
Žvalgybos kontrolierių į pareigas 5 metų kadencijai skiria Seimas, parlamento pirmininko teikimu, apsvarsčius kandidatūrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Žmogaus teisių komitetams.
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
Žvalgybos kontrolierius, atlikdamas savo pareigas, turi teisę žvalgybos instituciją tarnybines patalpas, teritorijas, transporto priemones, susipažinti su įslaptinta informacija (išskyrus informaciją apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybes ir iš užsienio partnerių gautą informaciją), gauti žvalgybos institucijų dokumentus, žvalgybos pareigūnų paaiškinimus, kreiptis į teismą, įstaigas dėl informacijos gavimo.
Pagal įstatymą, žvalgybos kontrolierius, atlikęs tyrimą, gali pripažinti teisės aktų pažeidimus, piktnaudžiavimo, biurokratizmo atvejus ar žmogaus teisių pažeidimus.
Žvalgybos kontrolieriaus sprendimai yra rekomendaciniai.
