„Tikrai būtų apmaudu, jei sraigtasparnis būtų nupirktas tik dėl detalių ir išardytas“, – įsitikinęs Kauno aeroklubo direktorius Algimantas Žentelis.
Po V.Radavičiaus mirties orlaivį turėtų paveldėti jo našlė. A.Žentelio skaičiavimais, „Sidabrinis titanas“ kaip paprastas sraigtasparnis gali kainuoti apie 50 tūkst. eurų.
„Jei orlaivį vertintume kaip inžinerinį kūrinį, jo vertė būtų visai kitokia, bet objektyviai įvertinti labai sunku“, – kalbėjo Kauno aeroklubo direktorius.
Aeroklubo angare A.Žentelis žadėjo laikyti bičiulio kūrinį tiek, kiek reikės.
Jis norėtų, kad „Sidabrinį titaną“ įsigytų aviacijai neabejingi žmonės, nes jį tinkamai prižiūrėti reikia ir finansinių išteklių, ir specialių žinių.
A.Žentelis maždaug metus pats įkalbinėjo V.Radavičių perleisti sraigtasparnį Kaune įsikūrusiam Aviacijos muziejui.
Galutinį žodį turėtų tarti Kultūros ministerija, kurios finansinės paramos reikėtų šiam eksponatui įsigyti.
Muziejus šiuo metu kapitališkai remontuojamas ir darbai truks dar maždaug metus.
Rastas su šautine žaizda
Visą gyvenimą svajonei paaukojęs žmogus pajuto, kad ji miršta, – taip apie V.Radavičiaus sprendimo pasitraukti iš gyvenimo priežastis kalbėjo jo bičiuliai.
Lakūno kūnas su šautine žaizda galvoje buvo rastas praėjusių metų rugsėjo 27-osios rytą miške ties Žaliųjų Ežerų gatve stovinčiame automobilyje BMW X5.
Pernai 60 metų jubiliejų atšventęs V.Radavičius netoliese ir gyveno.
Šalia gulėjo teisėtai laikomas pistoletas PM. Tyrėjai iškart neabejojo, kad vyras pats mirtinai susižalojo.
Nesitraukė nuo kūrinio
„Didelės dvasios žmogus, kuris buvo smarkiai nutolęs nuo materialių dalykų ir atsidavęs svajonei“, – apie V.Radavičių kalbėjo jį puikiai pažinojęs Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento (CAD) direktorius Alvydas Šumskas.
Ta lakūno svajonė – jo sukonstruotas pirmasis lietuviškas sraigtasparnis „Sidabrinis titanas VR-555“. Tam V.Radavičius aukojo visą laisvalaikį, santaupas ir jėgas.
Kai jų visai nelikdavo, net žiemą likdavo nakvoti šaltame angare ir pabudęs tęsdavo darbą.
„Dauguma žmonių yra praktiški – viską gerai apsvarsto, įvertina ir žengia pramintu keliu, – kalbėjo A.Šumskas. Save jis taip pat priskiria šiai žmonių grupei. – Kūrybingi žmonės elgiasi visiškai kitaip ir aplinkiniams kartais būna sunku suprasti jų sprendimus.
Turbūt retas žmogus atsisakytų orlaivio „Boeing 737“ lakūno darbo ir atsiduotų tik savo svajonei – sraigtasparnio konstravimui.“
Orlaiviu buvo patenkintas
„Skrisdamas sraigtasparniu patiriu neapsakomą jausmą, kuris neprilygsta malonumui pilotuoti sklandytuvą ar lėktuvą“, – prieš du dešimtmečius bendraudamas su „Lietuvos ryto“ žurnalistu kalbėjo V.Radavičius.
Lakūnas sukonstravo ir surinko pirmąjį lietuvišką sraigtasparnį „Sidabrinis titanas“, kuris 2001 metų rugsėjo mėnesį vykusių bandymų metu sėkmingai pakilo į orą Kauno aviacijos gamyklos kieme.
„Kai pirmą kartą pakilau savo sraigtasparniu, likau juo labai patenkintas“, – tąkart tikino pašnekovas. Anot jo, sraigtasparnis ore buvo labai stabilus, itin lengvai valdomas, nesijautė jokios vibracijos.
„Sidabrinį titaną“ kurį laiką sutiko priglausti Kauno aviacijos gamykla, kuri daugelį metų rėmė šį projektą.
V.Radavičius atliko visą bandomųjų skrydžių programą, orlaivis gavo registracijos numerį LY-HAV.
Vilnietis pats parengė projektą net nemėgindamas kopijuoti jau gaminamų sraigtasparnių.
„Stengiausi sukurti tokį sraigtasparnį, kuriuo būtų labai patogu skraidyti ir pilotams, ir keleiviams“, – aiškino V.Radavičius.
Jis prisiminė, kad iš pradžių kai kas tik atlaidžiai šypsojosi išvydęs ant grindų išdėstytus krėslus ir vairalazdes.
Bet kai pradėjo ryškėti „Sidabrinio titano“ kontūrai, skeptikų vis mažėjo.
Mintis kilo po skrydžių
„Išskirtinis žmogus“, – taip iš gyvenimo pasitraukusį kolegą apibūdino aviacijos žinovas, lakūnas ir rašytojas Edmundas Ganusauskas.
Jis prisiminė, kad pirmoji V.Radavičiaus pažintis su aviacija įvyko Šilutėje, kai jaunuolis išbandė sklandytuvą.
Vėliau išvyko į Sumuose (Ukraina) veikusį sraigtasparnių centrą, kuriame išmoko valdyti šį orlaivį.
Mintis pačiam konstruoti sraigtasparnį kilo jau po pirmųjų skrydžių sovietinėje kariuomenėje dar 1983 metais.
Skrydžiai vaikinui paliko neišdildomą įspūdį.
„Kai išvykdamas namo dovanų gavau sraigtasparnio Mi-2 pokrypio automato lėkštę – svarbiausią sraigtasparnio detalę, jau neabejojau, kad turėsiu savo sraigtasparnį“, – prieš du dešimtmečius pasakojo konstruktorius.
Vėliau jis mokėsi Aktiubinsko (Kazachstanas) aviacijos mokykloje, studijų metu susipažino su būsimąja žmona Asija.
Grįžęs į Lietuvą V.Radavičius skraidė orlaiviu Tu-134A, o po nepriklausomybės atkūrimo nacionalinėje oro bendrovėje „Lietuvos avialinijos“ sėdo į „Boeing 737“ lakūnų kabiną.
„Vytautas buvo tikras technikos daktaras, nors neturėjo diplomo“, – įsitikinęs E.Ganusauskas.
Anot jo, sraigtasparnis yra techniškai sudėtingesnis negu lėktuvas ir net nemažai garsių pasaulio gamintojų patyrė skaudžių nesėkmių bandydami kurti naujoves.
O V.Radavičiui pavyko sukonstruoti sraigtasparnį ir jis „Sidabriniu titanu“ skraidė apie 50 valandų.
2000-aisiais lakūnas išleido mokomąjį vadovėlį „Sraigtasparnio aerodinamika“.
Prašė rėmėjų pagalbos
Sraigtasparniui sukonstruoti reikia ne tik daug laiko, gabumų, bet ir pinigų.
2021-ųjų rugpjūtį V.Radavičius savo kūrinį pristatė Pociūnų aerodrome (Prienų r.).
Netrukus socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė konstruktoriaus įrašas: „Norint 2021 metais pakilti į orą, reikia atlikti sraigtasparnio aviacinio variklio M14B26 pilną aptarnavimą, techninę apžiūrą, pakeisti turbokompresoriaus sparnuotę nauja profiliuota sparnuote didesniam variklio galingumui gauti.
Bendra planuojama darbų kaina yra apie 7000 eurų ir tik dalį šių lėšų galiu padengti savo santaupomis, tačiau techninio aptarnavimo darbai jau pradėti, variklis išmontuotas ir perduotas aptarnavimui, galios didinimui, bet darbai gali sustoti, jei nesurinksiu reikiamos sumos sumokėti už darbus.“
Dar vienas panašus įrašas anglų kalba ten pat pasirodė praėjusių metų kovo mėnesį.
Pajuto išteklių stygių
Kurį laiką V.Radavičius dirbo vienoje Turkijos aviacijos įmonėje instruktoriumi, tačiau likus porai mėnesių iki tragedijos neteko darbo.
Lakūno svajonei atnaujinti sraigtasparnį ir paruošti jį naudoti iškilo rimtas pavojus.
Konstruktorius anksčiau tikino norintis, kad „Sidabrinis titanas“ ne rūdytų angare, o būtų naudingas žmonėms.
„Aviacija buvo jam taip įsigėrusi į kraują, kad gyvenimo pokyčiai turbūt tapo postūmiu pasitraukti iš gyvenimo“, – svarstė E.Ganusauskas.
Civilinės aviacijos departamento direktorius A.Šumskas neabejojo, kad užgriuvę sunkumai dažnai palaužia kūrybai atsidavusius žmones.
