Viešojoje erdvėje po pasirodžiusio įrašo iš karto pasipylė komentarai, esą tokiomis reklamomis yra tik švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai.
Savo ruožtu tiek pati Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, tiek ekspertai pabrėžia viena – simbolių, kurie rodo tragišką lyčių lygybės situaciją šalyje, yra apstu, tačiau dažniausiai jie – visiškai nepastebimi.
Siekia problemą atskleisti plačiau
Tarnybos atstovai savo feisbuko paskyroje įvardijo, kad vidutinis kišenės gylis moterų drabužiuose yra apie 14 cm, o vyriškuose – apie 23 cm. Esą suskaičiuota, kad standartinių moteriškų džinsų kišenėse telpa vos 10 proc. populiariausių prekės ženklų telefonų.
„Daiktai ir drabužiai vis dar kuriami neatsižvelgiant į biologinius moterų ir vyrų skirtumus. O taip pat negalvojant apie jų patogumą ir pritaikomumą. Labai daug daiktų kuriami pagal standartą, kuris atitinka vyriško kūno vidurkį arba yra artimesni jam.
Dėl to daugelis moterų, kurios biologiškai turi mažesnes rankas, kojas, yra žemesnio ūgio, kitokių kūno proporcijų, negali šiais daiktais naudotis patogiai.
Pavyzdžiui, standartinio dydžio pianino klaviatūra yra nepatogi mažesnėms moterų plaštakoms (dėl to jos netgi dažniau patiria traumų). Tas pats pasakytina apie išmaniųjų telefonų ekrano dydžius – vidutinis vyras gana patogiai gali valdyti įrenginį viena ranka, o vidutinės moters plaštaka bus tam per maža“, – rašė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Šis paviešintas įrašas socialiniuose tinkluose netrukus susilaukė ne tik gausaus palaikymo, bet ir kritikos strėlių. Gana ironiškai kampaniją įvertino ir kai kurie politikai, tarp kurių – parlamentarė Agnė Širinskienė.
„Valstybinio lygio problema. Ne kitaip. Kitas lygybės problemas tarnyba išsprendė“, – feisbuke svarstė ji.
„Auksinės kišenės“, kuomet penkerius metus trukusio projekto metu buvo nustatyta, kad moterų kišenės mažesnės nei vyrų ir tai yra didžiulė nelygybės problema, kainavo nei daug, nei mažai – 600 tūkst. eurų.
Tiesa, dar už tą sumą paskelbė ir nustatė, kad pianino klavišai bei mobilūs telefonai moterims per platūs. Tai maždaug tiek viešai matomų investuotų 600 tūkst. eurų ir penkerių metų darbo rezultatų“, – pridūrė A.Širinskienė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė portalui lrytas.lt komentavo, jog feisbuke patalpintu įrašu norėta atkreipti dėmesį į tai, kad lyčių nelygybė atsispindi ir paprastuose, kasdieniuose dalykuose.
„Daug produktų ir paslaugų yra tiesiog nepritaikyti ar nepatogūs moterims. Kišenių pavyzdys – kasdienio seksizmo iliustracija, kuriuo atskleidžiama didesnio pobūdžio problema. Lyčių nelygybė turi daug pavidalų.
Ir jei nepatogios kišenės tik erzina, apsaugos priemonių ar medikamentų nepritaikymas moterų kūnams (standartiškai bandymai vykdomi su vyrais) gali turėti rimtų neigiamų pasekmių jų saugumui ir sveikatai“, – tvirtino I.Švaraitė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės teigimu, šis įrašas, nukreipiantis į svetainę „Lygiadieniai.lt“, yra didesnės kampanijos apie lyčių lygybę dalis.
„Kampanijos metu pristatytas interaktyvus lyčių lygybės savivaldybėse žemėlapis, lyčių lygybės temai skirta interneto svetainė. LRT televizijos eteryje transliuojama socialinė reklama apie lyčių lygybės naudą, radijo stočių eteriuose taip pat transliuojami trumpi reklaminiai klipai lyčių lygybės tema.
Paraleliai viešinami straipsniai ir trumpi įrašai socialiniame tinkle „Facebook“. Artimiausias kelias savaites itin garsiai kalbėsime apie moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį, lyčių stereotipų žalą, paslaugų teikimą, strateginį planavimą bei kitus su lyčių lygybės įtvirtinimu susijusius klausimus“, – pažymėjo I.Švaraitė.
Tiesa, ji pripažino, kad toks didelis dėmesys vienam „Facebook“ įrašui šiek tiek nustebino, bet kartu ir parodė, kokia iš tiesų aktuali lyčių nelygybės tema.
Ekspertė: stebina ir politikų požiūris
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė taip pat svarstė, jog pranešimui pasirinkta kišenė šiuo atveju yra vienas iš kasdienių, tačiau ne visada akivaizdžiai pastebimų diskriminacijos simbolių.
„Tai yra platesnės kampanijos dalis, kurios tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, kad mes vis dar gyvename visuomenėje, kur vyras yra laikomas norminiu subjektu, atspirties tašku. Vyras yra lyg etalonas, pagal kurį yra formuojama mūsų kasdienybė, ir tai yra problema.
Kišenės yra simbolis, kuris buvo sugalvotas tam, kad atkreiptų dėmesį, ir akivaizdu, kad žmonės ant to simbolio užkibo. Bet tikrai nėra taip, kad mes apsiribojame kišenėmis ir daugiau nieko kito nematome.
Jei žiūrėtume plačiau į tą reiškinį, kodėl vienų žmonių drabužiuose kišenės yra didesnės, o kitų – mažesnės, čia jau galima eiti į labai plačius aiškinimus ir interpretacijas“, – portalui lrytas.lt sakė ekspertė.
M.Jankauskaitės teigimu, vadovaujantis patriarchaline logika, moters kūno „turi būti kiek įmanoma mažiau“, o toks požiūris moterims sukelia ir daug kitų iššūkių.
„Vadinasi, jei į kišenę daug visko prisikrausi, drabužis automatiškai atrodys jau kitaip. Kai tavo kišenės yra labai mažos, o tau reikia neštis daiktus, tada tu privalai turėti rankinę.
Rankinės kainuoja gerokai brangiau, negu kišenės, plius, tai yra judesius ribojantis dalykas. O jei einame dar toliau, mes pamatome, kaip tam tikruose kontekstuose moterys yra kaip ir pašiepiamos dėl to, kad nuolat vaikšto su rankinėmis.
Man pačiai yra tekę matyti futbolo sirgalių padarytą pašaipią karikatūrą, kur futbolininkams, kurie buvo nufotografuoti stovintys prie sienelės, tiesiog „Photoshop“ būdu į rankas buvo įkomponuotos rankinės. Ir vien dėl to, kad jie laikė tas rankines, jie iš karto atrodė kažkokie neadekvatūs, kaip ir pažeminti.
Tai kišenė yra simbolis, už kurio tu gali matyti daug kitų dalykų“, – aiškino Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.
Paklausta, kaip vertina ir kai kurių Lietuvos politikų požiūrį į tokią Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skleidžiamą žinutę, M.Jankauskaitė apgailestavo, jog didelė dalis sprendimų priėmėjų vis dar nesupranta, kokią didelę reikšmę turi lyčių lygybės klausimai.
„Mes turime didelę problemą su mūsų politikais, nes absoliuti dauguma nesuvokia, kiek yra svarbus lyčių lygybės klausimas. Kaip sakoma, velnias slypi detalėse, ir čia yra tokios smulkmenos, prie kurių mes esame labai stipriai pripratę.
Jeigu mes vienodai traktuotume vyrus ir moteris, mums nekiltų mintis, kad, pavyzdžiui, moteriški drabužiai turi būti kažkokie labiau suvaržantys judesius, mes projektuotume drabužius taip, kad žmonės galėtų pilnavertiškai funkcionuoti.
Gal čia ir tolima paralelė, bet XIX amžiuje, kai atsirado mada keliauti į įvairias šalis, ekspedicijas, moterų neėmė dėl to, kad jų drabužiai netiko – jų skrybėlės užėmė labai daug vietos.
Tai mes iš pradžių sukuriame normą, kad moteris turi būti su skrybėle, turi turėti suknelę, su kuria vaikščioti yra nepatogu, ir tada pasakome, kad jos turi būti atribotos nuo socialinių veiksmų ir erdvių, nes jų apranga tam netinka“, – pavyzdį pateikė pašnekovė.
Pasak M.Jankauskaitės, jeigu skleidžiama žinia atrodo keista ar nesuprantama, verčiau reikėtų į ją įsigilinti, o ne pulti smerkti.
„Stebina politikų aklumas, nenoras matyti problemos ir siekis pasišaipyti – galbūt reikėtų pasigilinti, gal aš kažko nesuprantu, gal už to slypi kažkokia mintis? Kodėl nepagalvota, kad tokia rimta tarnyba, kuri turi labai daug informacijos, darbo procese susiduria su diskriminaciniais elementais, pradeda tokią kampaniją? O ne demonstruoti iš aukšto tokį paniekinantį požiūrį.
Jeigu Lietuva būtų pasiruošusi, nebūtų prasmės daryti tokios kampanijos. Jos visada yra daromos tam, kad atkreiptų dėmesį. Yra į lietuvių kalbą išverstos neblogos literatūros, yra atskira knyga apie nematomas moteris, kur labai specifiškai yra išrašyta kiekviena sritis, kaip tos moterys yra nepastebimos ir kaip moters nepastebimumas iš esmės yra kultūrinio seksizmo kasdienė apraiška.
Mes tiek jas nuvertiname, kad net nesusimąstome“, – pabrėžė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.
