„Dėkoju už išskirtinę galimybę šioje istorinėje vietoje pasidalinti mintimis ir ypač pasveikinti visus su įspūdinga virš trisdešimt metų besitęsiančia Lietuvos Pergale, anuomet atvėrusią duris į laisvę ir kaimyninėms tautoms. Deja, tuo nepasinaudojo Rusija ir Baltarusija, kurios valdžią dešimtmečiams užgrobė nužmogėję diktatoriai“, – Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo kalboje sakė G. Vagnorius.
„Atlaisvinus privačią iniciatyvą ir įsiliejus į turtingesnio pasaulio rinką, Lietuva neatpažįstamai pasikeitė – iš Europos pakraščio tampa pasiturinčia valstybe. Tikiu, jog netrukus pasivysime ir senuosius Europos kraštus, jei ryžtingai tvirtinsime demokratijos pamatus ir mes, piliečiai, pagaliau pradėsime pasitikėti savo pačių renkamu parlamentu“, – tikino jis.
Visgi G. Vagnorius mano, kad Lietuvai vis dar reikalingi pokyčiai. Pasak signataro, reikalinga stiprinti administracinius gebėjimus ir griežtai atskirti valdžios šakų funkcijas.
„Pagaliau – metas, senųjų demokratijų pavyzdžiu griežtai atskirti pagrindinių valdžios šakų funkcijas ir įteisinti vieningos vykdomosios valdžios institutą, kur Vyriausybei būtų pavaldžios visos centrinės vykdomosios valdžios įstaigos“, – teigė jis.
Taip pat signatarą liūdina prasiveržianti „pavydo“ politika, kai sėkmingus ir daugiau uždirbančius verslus valdžia pasirenka bausti didesniais mokesčiais.
„Tačiau šalies politinėse nuotaikose, deja, dar gajus sovietmečio palikimas – prasiveržianti „pavydo“ politika, valdžių noras dalinti, skirstyti, atiminėti, dar linkstame didesniais mokesčiais bausti tuos, kurie sėkmingiau dirba“, – tikino G. Vagnorius.
„Gražiai remiame Ukrainą neužleisti nė pėdos, kovoti iki paskutinio lašo. Bet ar patys sau keliame aukštesnius karinius parengties reikalavimus ar pagaliau išdrįsime priimti daliai rinkėjų nepopuliarų sprendimą įsivesti tegul ir trumpesnę, bet visuotinai privalomą karinę tarnybą, kuri leistų suburti gausesnę kariuomenę?“, – klausė jis.
Visgi, nors signataro manymu, Lietuva, po tapimo NATO ir Europos Sąjungos nare „plaukia pasroviui be strateginės krypties“, tai nei kiek nesumenkina tikrai didžių Lietuvos pasiekimų ir netūrėtų būti suvokta kaip įžeidimas naujos kartos politikams, kurios G. Vagnorius laiko įkvepiančiais.
„Paminėti skaudulėliai, kurie, manau, trukdo spartesnei šalies pažangai, niekaip nemenkina istorinių Lietuvos pasiekimų. Kaip ir daugelis, džiaugiuosi tvirta šalies provakarietiška laikysena, valstybės vadovų pastangomis remti didvyriškai kovojančią Ukrainą. Ypač džiugina, kai mūsų šalies politiniai lyderiai vėl kalba vienu balsu, demonstruodami Lietuvos tradicinę užsienio politikos stiprybę“, – tvirtino G. Vagnorius.
„Džiugina naujos politikų kartos veržlumas ir iniciatyvumas, tikiu Lietuvos galimybėmis siekti modernesnio ekonominio ir socialinio modelio. Žavi jaunos, bet neįtikėtinai brandžios politikės – Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen – įkvepiantis permainoms pavyzdys, tikiu Lietuvos gražia ateitimi. Kaip ir daugelis tautiečių, didžiuojuosi Respublikos Prezidento ir Ministrės Pirmininkės efektyviu atstovavimu Lietuvai. Linkiu visiems sėkmės šiuo kritišku geopolitiniu laikotarpiu“, – kalbą baigė nepriklausomybės Akto signataras.
