Kaip Lietuva gyveno praėjusią savaitę: nuo Visagino iki pajūrio

Biržų rajono kaime ledo sukaustytame tvenkinyje pamatę gulbes žmonės pamano, kad jos įšalo, ir šaukiasi veterinarų pagalbos. Bet tai tėra vietinių žmonių „apgyvendinta“ plastikinių gulbių pora. Muliažai dažnai supainiojami su gyvais paukščiais.

Paprastai apsirinka atvykėliai ir pravažiuojantys vairuotojai. Plastikinių gulbių pora tvenkinyje atsirado praėjusią vasarą.

Panevėžio rajone lengvojo automobilio tiesiame kelyje nesuvaldė 28 metų vairuotoja. Nulėkusi nuo asfaltuoto kelio ji trenkėsi į medį.

Specialiosios tarnybos vairuotoją iškėlė iš automobilio ir perdavė medikams.

Prieš kurį laiką vieną paauglį nuskriaudė 18 metų jaunuolis. Su juo nuskriausto vaiko tėvai susitiko pasikalbėti Parko gatvės aikštelėje, tačiau ramiai pasiaiškinti nepavyko.

Jaunuolis ne tik sumušė vyrą ir peiliu pradūrė jo visureigio padangą. Kliuvo ir mušamą vyrą ginti stojusiai jo žmonai. Jaunuolis jiems abiem į veidą papurškė dujų ir pabėgo. Medikai sutvarstė sumuštą moters galvą, bet jos guldyti į ligoninę neprireikė.

Klaipėdos gatvėje gyventojai išvydo sulankstytas požeminių konteinerių metalines angas. Tik stiklo atliekoms skirta anga buvo sveikesnė, kitos tiesiog nuplėštos nuo pagrindo. Į šipulius buvo sudaužyta prie konteinerių buvusi plastikinė dėžė su smėliu.

Iš žemėje likusių vėžių buvo akivaizdu, kad viską suniokojo automobilis. Paaiškėjo, kad naktį į konteinerius trenkėsi 50 metų panevėžiečio vairuojamas lengvasis automobilis. Avarija įvyko sutrikus vairuotojo sveikatai.

Panevėžio rajone su metalo ieškikliais vertingų daiktų ieškantiems vyrams prietaisas parodė, kad negiliai po žeme kažkas yra. Ten gulėjo nesprogusi Antrojo pasaulinio karo laikų rusiška bomba.

Apie pavojingą radinį vyrai iškart pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Išminuotojai nustatė, kad tai 100 kilogramų sverianti bomba. Per mūšį ji buvo išmesta iš lėktuvo, tačiau kažkodėl nesprogo. Giliai įsmigusi į žemę bomba daug metų ten taip ir pragulėjo, kol įšalas iškėlė ją į paviršių. Pavojingą radinį apžiūrėję išminuotojai džiaugėsi, kad metalo ieškotojai bombos nelietė ir apie ją pranešė tarnyboms.

Ilgaamžiškumo paslaptis paprasta – labai daug dirbti ir labai daug judėti. Taip sako 100 metų jubiliejų švenčianti mieste gerai žinoma gydytoja Birutė Ona Barkauskienė.

Ji, baigusi Marijonų gimnaziją, Vilniaus universitete studijavo akušerijos mokslus, iki 75 metų dirbo Marijampolės ligoninėje.

Kai išėjo į pensiją, kartu su vyru ūkininkavo, iki 90-ies ji niekieno neprašoma kapinėse prižiūrėjo 12 apleistų kapų. Gydytoja užaugino du sūnus, turi du anūkus.

Lazdijų rajono miestelio gyventoja, eidama per Ančios ežero tiltą, pastebėjo skenduolį. Vyras plūduriavo prie pat kranto. Šalia jo buvo plastikinis kibiras. Veisiejiškiai atpažino 66 metų nelaimėlį.

Vyras gyveno netoli ežero esančiame socialiniame būste be patogumų. Matyt, jis ketino pasisemti vandens iš ežero, nors kieme yra šulinys. Vyras nulipo prie tilto esančiais laipteliais žemyn ir, matyt, paslydo ar neišlaikė pusiausvyros, o įkritęs į vandenį nebesugebėjo išsigelbėti.

Rokiškio rajone gyvenantiems žmonėms įtarimą sukėlė nešulius nešantys du vyrai – 25 metų kupiškėnas ir 29 metų Kupiškio rajono gyventojas. Abu traukė nuo vienos netoli Sartų ežero esančios sodybos.

Vietiniai žinojo: šeimininkai gyvena Vilniuje ir namas žiemą būna tuščias. Gyventojai neleido vagišiams pabėgti ir iškvietė policiją. Abu vyrai atsidūrė belangėje.

Specialistai tyrinėja Varėnos rajono kaimo bažnyčios pastogėje rastus vargonus, kuriais galėjo groti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis. Vargonų dalis apžiūrėjo restauratorius G.Povilionis. Jis nustatė, kad tai 6 registrų vargonų klaviatūra. Ratnyčios bažnyčios inventorinėse knygose rastas įrašas, kad bažnyčia tikrai turėjo 6 registrų vargonus. M.K.Čiurlionio tėvas 1877–1878 m. vargonavo Ratnyčios bažnyčioje, o joje buvę mediniai vargonai vėliau atsidūrė Kabelių bažnyčioje. Jai įsigijus naujus, senieji nukeliavo į bažnyčios pastogę. Žymaus Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus tėvas K.Čiurlionis (1846–1914) buvo vargonininkas ir chorvedys. Teigiama, kad pirmąsias muzikos pamokas sūnus gavo iš jo. Siekiama, kad išlikę vargonų fragmentai būtų įtraukti į Kultūros vertybių registrą.