Pasak jų, iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Lietuva, nėra nauji, tačiau natūralu, kad Rusijos pernai pradėtas plataus masto karas Ukrainoje ir Lietuvos problemoms suteikė naujų atspalvių.
Buvęs VSD vadovas: Rusija problema buvo visada
VSD bei AOTD pateikė kasmetinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pagrindiniai žvilgsniai vėl krypo į karą Ukrainoje sukėlusią Rusiją, jos užantyje stūksančią Baltarusiją ir visam demokratiniam pasauliui vis didesnį galvos skausmą keliančią Kiniją.
Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina komentavo, kad naujausia visuomenei pristatyta grėsmių Lietuvai ataskaita kalba apie tai, jog senos problemos niekur nedingo.
„Reikia turėti vieną suvokimą, kad Rusija yra mūsų problema, ir atitinkamai dėl to elgtis. Ir kitas pastebėjimas – reikia galiausiai suprasti, kad ne V.Putinas yra problema, bet Rusija yra problema.
Daug kas politkorektiškais sumetimais gal dar bando ieškoti kažkokių diktatorių, bet iš tikrųjų esmė yra ne tame. Rusija yra imperinio pobūdžio valstybė ir ji niekada nepasikeis“, – tvirtino G.Grina.
Paklaustas, ar pernai agresorės pradėtas plataus masto karas Ukrainoje iš esmės koreguoja Lietuvai kylančios grėsmės iš rytų tikimybę, pašnekovas pažymėjo, kad Rusijos keliamas pavojus Lietuvai visada buvo akivaizdus.
„Aš manau, kad žvalgybos institucijoms tai nėra jokia naujiena, ir nieko čia neturėjo pakeisti – tiesiog turėjo pasikeisti politikų reakcija į tai. Žvalgyba nuolat, kiekvieną dieną, dirba su šia problema, klausimas tik toks, kiek vėliau sprendimų priėmėjai – tai yra politikai, į tuos žvalgybos keliamus klausimus reaguoja.
O politikai tikrai mato daugiau nei visuomenė, ir nemanau, kad šioje vietoje kažkas pasikeitė. Manyčiau, politikai kuo toliau, tuo labiau pradeda suprasti, kad čia yra rimtas klausimas“, – svarstė buvęs VSD direktorius.
Paviešinta – tik dalis
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Vytis Jurkonis teigė, kad VSD grėsmių ataskaita – gana išsamus dokumentas, parodantis galimą grėsmių spektrą ir įspėjantis Lietuvos visuomenę, kur gali slypėti tam tikri pavojai, pavyzdžiui, vykimas į Baltarusiją.
„Nėra jokios nuostabos, kad didžiąja dalimi kalbama apie kaimyninę Rusiją ir Baltarusiją, nors kartu skiriamas dėmesys ir Kinijai, kuri geografiškai yra toliau, bet yra dar viena svarbi autoritarinė valstybė, veikianti ir globaliu mastu, ir mūsų regione“, – portalui lrytas.lt sakė politologas.
V.Jurkonis pabrėžė, kad VSD grėsmių ataskaita, skirta visuomenei, turi savo ribas – pareigūnai joje negali itin detaliai išdėstyti konkrečių pavyzdžių.
„Kai kurie dalykai nėra aiškiai įvardijami dėl pačių tarnybų darbo specifikos. Neabejotinai yra tinklas žmonių, institucijų ir verslo atstovų, kuris apeidinėja sankcijas, ir kurie yra stebimi.
Juo įvardijus, kaimyninės valstybės privalėtų perkurti savo esamą tinklą, o tai (Lietuvos žvalgybos pareigūnams – aut.past.) tik sukurtų papildomą darbą – jį reikėtų daryti iš naujo“, – dėmesį atkreipė jis.
Politologas taip pat pažymėjo ganėtinai ramų toną, naudojamą ataskaitoje aprašant grėsmes.
Taip, anot specialisto, signalizuojama, kad kaimyninių valstybių tarnybų pajėgumai yra gerokai mažesni negu anksčiau – pirmiausiai dėl sankcijų, dėl tiriamosios žurnalistikos atstovų darbų, dėl po pradėto karo išvarytų pareigūnų, kurie dirbo po diplomatine priedanga.
„Kartu atkreipiamas dėmesys, kad bandoma ieškoti alternatyvių šaltinių tai informacijai rinkti – minimos grėsmės yra kibernetinės atakos, dezinformacija, visuomenės klaidinimas“, – nurodė V.Jurkonis.
Įvertino prezidento patarėjo perspėjimus
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys įvardijo, kad Lietuva turi septynerius metus gynybos srityje pereiti į „kitą kokybės lygį“. Nors šiuo metu stebime tam tikrus trikdžius – pavyzdžiui, Vokietijos trečiadienį praneštą žinią, kad dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje sutarimo nėra, V.Jurkonis įsitikinęs, kad priežasčių nerimauti nėra.
Anot jo, norint nuspėti, ar Lietuvai pavyks per būsimus septynerius metus pasiekti užsibrėžtų krašto gynybos tikslų, galima įvertinant tai, ką jau pavyko padaryti per pastaruosius septynerius metus.
„Suprantama, mūsų noras yra, kad būtų ir daugiau NATO pajėgų mūsų valstybėje, ir kad technika būtų modernesnė. Tačiau tai, kas prieš 5-6 metus atrodė „iš fantastikos srities“, šiandien jau yra Lietuvoje, Baltijos valstybėse.
Jau nekalbant bendrai apie politinę valią ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Anot politologo, dabartiniame kontekste neabejotinai norėtųsi daugiau saugumo garantijų, tačiau V.Jurkonis Vokietijos pateiktos žinios dėl brigados nesureikšmino.
„Matome kolegų iš Vokietijos vizitus, tikslinimąsi dėl įsipareigojimų. Suprantama, kad procesas nėra lengvas, yra tam tikrų ribotumų dėl to, kad Vokietija, kaip didžiausia Europos ekonomika, turi įsipareigojimų ir euroatlantinei bendruomenei, ir Ukrainai, todėl galbūt ne šiandien ir dabar gali atliepti visus mūsų lūkesčius.
Man atrodo, kad dialogas su vokiečiais ir su amerikiečiais vyksta, esame stiprūs, patikimi, vertinami euroatlantinės bendruomenės nariai“, – apibendrino jis.
G.Grina taip pat nevienareikšmiškai vertina K.Budrio perspėjimus.
„Pirmas dalykas – žvalgybos institucijos savo teiginius grindžia faktais ir gaunama informacija. Kitas dalykas – kaip ir minėjau, nereikia žvalgybos institucijų, kad suvoktume Rusijos prigimtį.
Kalbėti apie 7, 15 ar 20 metų – galima kažkiek filosofuoti, bet iš principo mums tas terminas nieko nesako, nes ruoštis mes turime šiandien. Ne galvoti, po kiek laiko mums reikia būti pasiruošusiems, bet ruoštis reikia dabar.
O per kiek laiko Rusija sugebės atsistatyti, priklauso nuo daugybės faktorių – kiek mūsų Europa norės su Rusija bendrauti, gi visi laukia, kada baigsis karas ir vėl bus galima draugauti. Tai vėl bus uždaras ratas, vėl finansuosime Rusiją tam, kad ji augintų savo raumenis.
Tai, manau, čia pasaka be galo“, – portalui lrytas.lt sakė buvęs VSD vadovas.
Ką daryti su prorusiškais veikėjais?
Kaip visada egzistavusią grėsmę G.Grina įvardija ir Lietuvos pašonėje esantį Kaliningradą.
„Kaliningradas yra karinio pobūdžio problema, ir būtent karinė žvalgyba turi ją stebėti, kiek ir dėl ko mums reikėtų nerimauti. Kadangi mes turime tokią sritį šalia mūsų, automatiškai ji irgi turi nuolat stebima“, – pažymėjo jis.
Žvalgyba savo ataskaitoje nurodė, kad, nors Lietuvos visuomenė demonstruoja atsparumą priešiškai propagandai, bet Rusijai iki šiol pavyksta savo tikslams pasitelkti prokremliškų pažiūrų asmenis Lietuvoje.
Paklaustas, ar įžvelgia prorusiškų veikėjų keliamą realią grėsmę, buvęs VSD direktorius visgi pripažino, jog viešojoje erdvėje tokiems žmonėms skiriama ženkliai per daug dėmesio.
„Aš manyčiau, kad tai nebūtų jokia grėsmė, jei jie nebūtų pas mus taip masiškai afišuojami ir tiražuojami. Suprantu, kad Rusijoje juos rodo per jų propagandinius kanalus, bet manau, kad svarbiausia mums neprisidėti prie rusiškos propagandos ir nereklamuoti šitų veikėjų mūsų valstybėje ir mūsų piliečiams.
Niekas apie juos nieko nežinos, jeigu jie savo grupelėje kažką darys, tai nelabai ką reikš“, – svarstė G.Grina.
