Laikinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkės pareigas einanti Gabrielė Juodkaitė-Granskienė pristatydama Seimui teikiamą S. Šedbaro kandidatūrą akcentavo diskusijas, kurios kilo viešojoje erdvėje pasigirdus tokiai iniciatyvai.
„Teikiu Stasį Šedbarą kandidatu į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo teisėjus. Šį teikimą šiandien ir lengva ir sunku. Lengva dėl tos priežasties, kad Stasys Šedbaras yra jūsų kolega ir jums žinomas bei pažįstamas žmogus. Sunku dėl tos pačios priežasties ir dėl kitų aplinkybių, kurios sukėlė diskusijų“, – teigė LAT vadovė.
Kaip ir užsiminė G. J. Granskienė, klausimų S. Šedbarui netrūko. Konservatorių frakcijos nariui prisistačius jau kaip kandidatui į KT teisėjus, opozicijai priklausanti Agnė Širinskienė abejojo, ar šis gavęs naujas pareigas būtų nešališkas.
„Man kyla klausimas, kaip jūs įsivaizduojate save Konstitucinio teismo teisėjo vaidmenyje“, – klausė parlamentarė.
Savo ruožtu konservatorių frakcijai priklausantis politikas atsakydamas A. Širinskienei akcentavo KT teisėjo priesaiką bei nusišalinimo institutą.
„Pirmas dalykas yra priesaika. KT yra pasakęs – priesaika nėra simbolinis aktas. Jei KT teisėjas duoda priesaika – tai jis turi atitinkamai elgtis“, – sakė S. Šedbaras.
„Antras aspektas, yra nusišalinimo institutas. Beje ir Seimo nariams galiojantis. Nusišalinimas – tai nebūtinai nedalyvavimas sprendžiant klausimą, nusišalinimas yra pasakymas bendruomenei, ar yra asmeninių ir viešų interesų konfliktas“, – teigė politikas ir tikino, kad turėdamas galimybę eiti KT teisėjo pareigas tą darytų sąžiningai ir nešališkai.
Panašūs klausimai dėl galimybės ilgamečiam parlamentarui eiti KT teisėjo pareigas kilo ir socialdemokratui Algirdui Sysui.
„Ar užteks nusiimti Seimo nario švarką ir užsidėti mantiją – ir tada jūs priimsite tik teisingus sprendimus KT? Ar šiuo atveju jūs nelabai pritariate prezidento nuomonei. Kai vienas teisėjas po ministravimo norėjo grįžti į teisėjus... Tai buvo pasakyta, kad jam reikia atsišaldyti. Ar nereikėtų ir jums, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovui, kuriam laikui atšalti“, – prezidento žodžius, pasakytus komentuojant galimybę buvusiems ministrams eiti ambasadorių pareigas, prisiminė A. Sysas.
S. Šedbaras savo ruožtu teigė, kad jam „atšalimo“ nereikia.
„Tikrai esu pasiryžęs dirbti darbą, kurį jau dirbau ir žinau. Aš buvau pirmojo (Konstitucinio – ELTA) teismo teisėju ir kaip buvęs Aukščiausio teismo teisėjas, kaip buvęs ministro pavaduotojas, kūriau kartu su kolegomis Konstitucinį teismą“,– sakė S. Šedbaras.
Neslepia savo politinių pažiūrų: juk pažiūros turbūt netrukdo priiminėti sprendimus
Atsakydamas į panašiai keliamus „valstiečių“ frakcijai priklausančio Giedriaus Surplio klausimus, S. Šedbaras priminė, kad konservatorių partijai jis jau nebepriklauso.
„Aš jau ketvirti metai kaip esu sustabdęs narystę. Manęs nesaisto jokie įsipareigojimai (konservatorių – ELTA) partijai, kuri mane pasiūlė į sąrašą“, – teigė S. Šedbaras ir pažymėjo, kad neslepia, jog turi aiškias politines pažiūras.
„Mano pažiūros yra tokios, kad aš jų niekada nebepakeisiu. Bet pažiūros turbūt netrukdo priiminėti sprendimus. Visokių pažiūrų turi būti tiek Seime, tiek Konstituciniame Teisme“, – apibendrino S. Šedbaras.
Kandidatus taip pat pateikė prezidentas ir Seimo pirmininkė
Kandidatus į Konstitucinį Teismą pateikė ir prezidentas Gitanas Nausėda bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Prezidento teikiamas kandidatas Tomas Davulis posėdžio metu teigė tapęs KT nariu sieksiąs prisidėti prie šio teismo misijos įgyvendinimo.
„Noriu deklaruoti savo pasiryžimą ir savo pasirengimą padėti KT įgyvendinti jo misiją: tai, pirmiausia, užtikrinti teisinės viršenybės principą, teisinės valstybės principo įgyvendinimą, taip pat žmogaus teisių apsaugą, darnią institucinę sąrangą Lietuvoje ir tikiuosi jūsų palaikymo“, – į Seimo narius kreipėsi T. Davulis.
Savo ruožtu Seimo pirmininkės teikiamas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus Aurelijus Gutauskas akcentavo suprantantis, kad sunku šiame darbe surasti visų teisėjų bendrą sutarimą, nepraliesti jokių esminių nuostatų, o argumentuojant nepalikti jokių spragų.
„Tad jeigu būčiau paskirtas KT teisėju, stengčiausi veiksmingai ginti Konstitucijos ir teisės viršenybę, tai daryti drąsiai, veržliai, be kompromisų. Neabejotinai tikiu Konstitucijos viršenybe ir suprantu, kad jokių aplinkybių spaudžiamas teisėjas negali pamiršti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių ir principų. Svarbiausia – žmogus valstybė ir teisė“, – Seimo posėdžio metu sakė A. Gutauskas.
KT sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Teisėjus skiria Seimas. Kandidatūras į teisėjus teikia Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
