Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, atnaujinta informacinė sistema užtikrins geresnį duomenų apsikeitimą dėl dingusių, pažeidžiamų asmenų apsaugos, prisidės prie kovos prieš nusikaltimus ir terorizmo grėsmes, užtikrins patikimesnį migracijos procesų valdymą.
Atnaujinimų dėka bus keičiamasi naujų kategorijų perspėjimais ir papildomais duomenimis, o šalių valstybės institucijos gaus išsamesnę ir patikimesnę informaciją. Pavyzdžiui, sienos apsaugos pareigūnai galės įsitikinti, ar dėl atvykusio užsieniečio yra paskelbta perspėjimų ir ar asmuo nekelia grėsmės saugumui. Šalys taip pat gali įvesti perspėjimus dėl asmenų, kurie neteisėtai gyvena ES, praneša ministerija.
Taip pat pranešime pridedama, kad kompetentingos institucijos galės skelbti perspėjimus apie dingusius asmenis. Į sistemą bus galima įvesti prevencinius perspėjimus, siekiant apsaugoti pažeidžiamus asmenis (vaikus, prekybos žmonėmis aukas, karo pabėgėlius ir t.t.).
SIS bus saugojami žmonių biometriniai duomenys, skirti sistemoje registruotų asmenų tapatybei patvirtinti ir patikrinti, įskaitant nuotraukas, delnų ir pirštų atspaudus.
Vienos šalies į SIS įvestas perspėjimas realiuoju laiku tampa prieinamas visoms kitoms SIS besinaudojančioms šalims. Kompetentingos institucijos, kaip policija ir sienos apsaugos tarnyba, gali įvesti perspėjimus apie žmones ir daiktus. Gavę informaciją pareigūnai turi galimybę imtis atitinkamų veiksmų užkardant nusikalstamą veiką.
SIS yra plačiausiai naudojama ir didžiausia Europos saugumo ir sienų valdymo informacijos mainų sistema. Kadangi tarp Šengeno šalių Europoje nėra vidaus sienų, SIS atsveria sienų kontrolės būtinybę ir yra sėkmingiausia ES ir Šengeno asocijuotųjų šalių bendradarbiavimo priemonė sienų, imigracijos, policijos, muitinių ir teisminių institucijų klausimais.
Šengenui priklauso 30 Europos valstybių, iš jų – 26 yra ES narės, likusios asocijuotos narės – Norvegija, Šveicarija, Lichtenšteinas ir Islandija. Lietuva Šengeno erdvės nare yra jau 15 metų.
