„Šiandien registravau dr. Nortauto Statkaus kandidatūrą į LR žvalgybos kontrolierius. Tai vienas reikšmingesnių skyrimų, turint omenyje, kad kuriame naują ombudsmeno tarnybą, kuri sustiprins žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje“, – apie teikiamą kandidatūrą ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė parlamento vadovė.
„Kuriant nepriklausomą priežiūros mechanizmą reikia ekspertų, galinčių kompetentingai bei nepriklausomai vertinti žvalgybos institucijų ir jų pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, išsamiai tirti asmenų skundus. Esu įsitikinusi, kad N. Statkus yra būtent toks“, – tvirtino ji.
Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą (1993) ir Centrinės Europos universitetą Budapešte (1996). Londono universitete (1997) įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete (2002) – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Paaiškino, kodėl pateikė kandidatūrą tik dabar
Seimo pirmininkė paaiškino, kodėl anksčiau nepateikė kandidatų žvalgybos kontrolierių pareigoms užimti. Pasak jos, procesus vilkino prezidento veto ir opozicijos atstovų kreipimasis į Konstitucinį Teismą.
„Nuskambėjus pastebėjimams, kodėl tik dabar teikiami kandidatai, norėtųsi priminti tarnybos kūrimo peripetijas – įstatymas priimtas tik 2021 m. gruodį ir tuoj pat buvo vetuotas, bet Seimui pavyko atmesti veto. Tačiau iškart po to, jau 2022 m. pradžioje opozicijos atstovai kreipėsi į Konstitucinį teismą. Iki KT sprendimo vertėjo sustabdyti pokalbius su kandidatais, nes tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Todėl opozicijai, norint kritikuoti terminus, vertėtų prisiminti indėlį į šį procesą“, – socialiniame tinkle rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Taip pat parlamento vadovė akcentuoja, kad žvalgybos kontrolieriams keliami patys aukščiausi profesiniai reikalavimai, todėl kandidatų patikrinimai taip pat pareikalavo papildomo laiko.
Be to, kandidatams keliami ir labai aukšti reikalavimai, pvz., turėti leidimą dirbti su visiškai slaptais dokumentais. Tokie patikrinimai tai pat reikalauja laiko“, – nurodė ji.
V. Čmilytės-Nielsen atstovės Ilonos Petrovės teigimu, antrąją kandidatūrą į žvalgybos kontrolierius politikė ketina pateikti kovo mėnesį.
Tarp pirmųjų darbų – Žvalgybos kontrolierių institucijos kūrimas
Viešojoje erdvėje kilus ažiotažui po žurnalistų Dovydo Pancerono ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pasakojamos istorijos apie galimai neskaidrią VSD veiklą, parlamente atsirado pasiūlymų, kad knygoje pasakojamas žvalgybos institucijos darbo aplinkybes galėtų nagrinėti paskirtieji žvalgybos kontrolieriai.
Visgi, Seimo pirmininkė pabrėžia, kad pirmasis ir svarbiausias kontrolieriaus darbas turėtų būti ne vadinamosios pranešėjo istorijos tyrimas, tačiau kontrolieriaus institucijos kūrimas.
„Nors šiuo metu viešai pasvarstoma, kad ši nauja institucija galėtų imtis ir vėl aktualija tapusios vadinamosios pranešėjo istorijos, manau, kad visų pirma Seimas turi kruopščiai atlikti savo namų darbus naudojant įprastas parlamentinės kontrolės priemones, jas taip pat vardijau viešai, galimi bent trys žingsniai. O svarbiausias pirmasis naujojo kontrolieriaus darbas bus įkurti instituciją ir tam prireiks laiko“, – akcentuoja ji.
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Pagal įstatymą, du žvalgybos kontrolieriai, kurie tirtų skundus dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų vykdant žvalgybą, vertintų žvalgybos institucijų tyrimų teisėtumą, pagrįstumą, turėjo pradėti dirbti pernai liepą, tačiau kandidatūros į šias pareigas iki šiol nebuvo pateiktos.
Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis nutarė, jog teisės aktas Konstitucijai neprieštarauja. Tąkart parlamentarai kėlė klausimą, ar žvalgybos kontrolierius neapriboja Seimo kontrolierių teisės tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų galimo piktnaudžiavimo.
Kaip numato įstatymas, Žvalgybos kontrolierių į pareigas 5 metų kadencijai skiria Seimas, parlamento pirmininko teikimu, apsvarsčius kandidatūrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Žmogaus teisių komitetams.
